akcizas

Po ūkininkų protestų su traktoriais Vilniaus gatvėse Seimas anksčiau laiko susirinko spręsti Vyriausybės pridarytų klaidų. Parlamentarai po pateikimo pritarė suskystintųjų naftos dujų akcizo mažinimui septynis su puse karto nuo 304 iki 41 euro už toną, kas leistų atpiginti 21 kilogramo dujų balioną 6–7 eurais.  O ar dėl sumažinto akcizo žemdirbiai atsisakytų minties vėl su traktoriais išvažiuoti į gatves, klausiame Žemės ūkio tarybos pirmininko Igno Hofmano.

Seimui trečiadienį atmetus Vyriausybės siūlymą suskystintų naftos dujų (SND) akcizą mažinti iki 41 euro ir preliminariai nubalsavus už 13 eurų tarifą, Lietuvos žemės ūkio tarybos pirmininkas Ignas Hofmanas sako, kad ūkininkai tokiu sprendimu būtų itin patenkinti. „Mes to ir prašėm – ne didesnės nei kaimyninėse šalyse, tai atitinka Lenkijos lygį“, – BNS trečiadienį sakė I. Hofmanas.

Seimui svarstant Vyriausybės pasiūlymą suskystintų naftos dujų (SND) akcizą sumažinti nuo 304 iki 41 euro, Lietuvos žemės ūkio tarybos pirmininkas Ignas Hofmanas sako, kad jis neturėtų viršyti 14 eurų už toną – tuomet ūkininkai būtų patenkinti.

Seimas pirmadienį po pateikimo priėmė svarstyti Akcizų įstatymo pataisas dėl suskystintų naftos dujų (SND) akcizo sumažinimo nuo 304 iki 41 euro už toną.  Už balsavo 113 Seimo narių, prieš nebuvo, o vienas susilaikė.  Antradienį pataisas svarstys Biudžeto ir finansų komitetas, trečiadienį jos grįš į Seimo posėdį, o ketvirtadienį numatoma jas priimti. Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad Vyriausybė siūlo 2025 metais pusę metų kompensuoti jo padidėjimą.

Pirmadienį Seime pateiktas Akcizų įstatymo projektas, pagal kurį beveik 7,5 karto mažinamas pastovus akcizo suskystintosioms naftos dujoms (SND) tarifas. Finansų ministerija siūlo skubos tvarka SND apmokestinimą sumažinti nuo 304 iki 41 euro už toną. Už siūlymą po pateikimo balsavo 111, susilaikė 1, prieš nebalsavo nei vienas parlamentaras. Pagrindiniu komitetu svarstysiančiu projektą patvirtintas Biudžeto ir finansų komitetas.

Premjerė Ingrida Šimonytė tvirtina, kad Seimui pritarus Vyriausybės siūlymui taikyti 41 euro akcizo tarifą suskystintosioms naftos dujoms (SND), mažės šalies biudžeto pajamos. Tačiau, pasak jos, siekiant išspręsti problemą, nuostolį reikia prisiimti. „Tai turės įtakos biudžeto pajamoms, jos, deja, bus mažesnės. Bet, kadangi buvo sutarta, kad šią problemą reikia išspręsti, tai tą nuostolį teks prisiimti“, – pirmadienį Seime žurnalistams teigė I. Šimonytė.

Seimas šią savaitę svarstys įvairius pasiūlymus dėl suskystintų naftos dujų (SND) akcizo sumažinimo, tarp jų – ir galimą kompensavimą už sausį-vasarį jau sumokėtą itin didelį mokestį, sako Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.

Aplinkos ministras Simonas Gentvilas sako, kad nereikėtų kompensuoti sausį-vasarį jau sumokėto padidinto suskystintų naftos dujų (SND) akcizo, nes šios dujos žemės ūkyje naudojamos daugiausia grūdams džiovinti, o žiemą jos tam nenaudojamos.  „O už ką kompensuoti reikėtų? (...) Nes, man atrodo, faktas yra tas, kad greičiausiai nelabai čia buvo vartojama pastaruoju metu. Nes, pavyzdžiui, suskystintos naftos dujos žemės ūkyje pagrinde naudojamos grūdų džiovinimui.

Vyriausybė trečiadienį pritarė Akcizų įstatymo projektui, pagal kurį beveik 7,5 karto mažinamas pastovus akcizo suskystintosioms naftos dujoms (SND) tarifas. Seimui kitą savaitę bus siūloma skubos tvarka SND apmokestinimą sumažinti nuo 304 iki 41 euro už toną. Tiek sumažinti SND akcizo dydį pasiūlyta nuo 2024 m. Lietuvoje įsigaliojus gerokai aukštesniam tarifui nei kitose regiono šalyse, sukėlusiam verslo pasipiktinimą.

Aplinkos ministerija siūlo suskystintų naftos dujų (SND) akcizą, kurį moka gyventojai ir verslas, sumažinti nuo 304,1 euro iki 70,58 euro už toną (be PVM). Tuo metu Vyriausybės kanceliarija siūlo grąžinti 41 euro akcizą.  „Akcizai turi turi būti proporcingi, jau ir taip jie mažinami beveik dešimt kartų nuo dabartinių.

Liberalų sąjūdžio lyderė, Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako, kad palaikytų Vyriausybės parengtas Akcizų įstatymo pataisas, siūlančias gyventojams ir verslui sumažinti suskystintų naftos dujų (SND) akcizą iki 41 euro už toną, sako partijos lyderė.  „Aš Vyriausybės (siūlymą – BNS) palaikyčiau“, – sekmadienį BNS sakė Seimo pirmininkė.

Prezidentūrai raginant Vyriausybę ir Seimą  kai kuriuos žemdirbiams aktualius sprendimus priimti nelaukiant parlamento pavasario sesijos pradžios, premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad Akcizų įstatymo pataisos dėl žymėto žemdirbių dyzelino lengvatos ir akcizo suskystintoms naftoms dujoms (SND) Seimui galėtų būti pateiktos kovo 10-ąją prasidėjus Seimo sesijai arba anksčiau, jei būtų sušaukta neeilinė sesija.

Po kelis šimtus eurų už šildymą kas mėnesį mokantys provincijos gyventojai baiminasi dar didesnių sąskaitų, valdantiesiems šiemet įvedus drakonišką akcizą naftos dujoms. Pasipiktinimo bangai dėl akcizo neatlyžtant ir ūkininkams grasinant Vilnių šturmuoti su traktoriais, Vyriausybės narių pozicija jau švelnėja.

Premjerė Ingrida Šimonytė žada, kad sprendimai dėl vandens apsaugos juostų ir zonų bus rasti iki sausio pabaigos, o siūlymai dėl žymėtojo dyzelino naudojimo ir akcizo suskystintoms naftoms dujoms ir dujiniams angliavandeniliams bus parengti Seimo pavasario sesijai. „Vyriausybė, kiek tai liečia jos kompetenciją, susitikime sutartus sprendimus įgyvendins.

Nuo naujųjų metų įsigaliojus didesniam akcizui už dujų balionus, degalinių tinklas „Jozita“ čekiuose pradėjo žymėti, kad tai yra „Tėvynės Sąjungos-Konservatorių įvestas akcizas buičiai“. Vis tik, kilus ažiotažui viešojoje erdvėje, buvo nuspręsta papildyti čekį bei nurodyti ne tik TS-LKD, bet ir valdančiąsias Liberalų sąjūdžio bei Laisvės partijas. Tokio čekio pavyzdžiu, kaip ir pirmą kartą paviešinus informaciją, savo feisbuko paskyroje pasidalino parlamentaras Remigijus Žemaitaitis.

Degalinės čekyje – žinutė apie konservatorius. Vienas iš Lietuvos degalinių tinklų nusprendė gyventojams priminti, dėl ko nuo Naujųjų metų beveik 8-iais eurais pabrango buitinių naftos dujų balionas: čekyje pabrėžė, kad dujų kaina padidėjo dėl konservatorių kaltės – įvesto naujo akcizo buityje naudojamoms dujoms. Čekis netrukus atsidūrė politinių ginčų epicentre.

Praėjusių metų rudenį Seimas priėmė Akcizų įstatymo pataisas, kuriomis numatyta nuo 2024 m.  panaikinti akcizo lengvatą naftos dujoms ir dujiniams angliavandeniliams. Kainų pokytį gyventojai pajuto iš karto – jau nuo sausio 1 d. dujų balionus perka gerokai brangesnėmis kainomis.

Sausio 1-ąją Lietuvoje įsigalioja kai kurie nauji mokesčiai ir išmokos, paslaugų tarifai. Naujienų agentūra BNS pristato svarbiausius iš jų.  Elektra ir dujos   Mažėja visuomeninė elektros kaina nepriklausomo tiekėjo nepasirinkusiems gyventojams – „standartinio“ plano vienos laiko zonos tarifas nuo sausio siekia 21,9 cento už kilovatvalandę (kWh) – 0,8 cento mažiau nei iki šiol, dviejų laiko zonų: dieninės – 25 centai (1,1 cento mažiau), naktinės – 15,2 cento (0,6 cento mažiau). &nb...

Jau po trijų su puse savaičių už rūkalus ir dyzeliną teks mokėti brangiau. Brangs ir alkoholis, mat valdžia nuo Naujųjų didina akcizo mokesčius. Didesnius mokesčius teks mokėti ir už durpes, krosnių kurą, naftos dujas. Valdantieji sako, esą mokesčius kelia taršiems ir sveikatai kenkiantiems produktams. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže. Šiemet dešimtadaliu pabrangęs alus nuo sausio vėl pabrangs dėl valdančiųjų vykdomo akcizų mokesčių didinimo plano.

Mažosioms alaus darykloms nuo kitų metų siūloma nebetaikyti 50 proc. mažesnio akcizo. Dėl to valstybės biudžetas per metus papildomai gautų apie 3 mln. eurų pajamų.   Tokią Akcizų įstatymo pataisą Seime registravo Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas konservatorius Justas Džiugelis.  Jeigu Seimas pritartų, smulkiems aludariams būtų taikomas standartinis alaus akcizo tarifas – 8,6 euro už hektolitrą.

Pirmąjį šių metų pusmetį daugiausia mokesčių į Lietuvos biudžetą sumokėjo Mažeikių naftos perdirbimo ir naftos produktų prekybos įmonė „Orlen Lietuva“, o neįskaitant pridėtinės vertės mokesčio (PVM) ir akcizų – medicinos ir mokslui skirtos įrangos gamintoja „Thermo Fisher Scientific Baltics“, ketvirtadienį pranešė portalas „Verslo žinios“.  „Orlen Lietuva“ per pirmus šešis šių metų mėnesius į valstybės biudžetą sumokėjo 262,25 mln.

Akcizai kursto aistras – Seimui priėmus įstatymą, Lietuvoje degalų akcizai bus vieni didžiausių regione ir netgi didesni, nei reikalauja Europos Sąjunga. Dalis vairuotojų jaučiasi nubausti ir nesupranta, kodėl jie turės mokėti daugiau už kitų valstybių piliečius ir kas laukia visų kitų kainų. TV3 žinių „Dienos komentare“ ekonomistas Aleksandras Izgorodinas įvertino tokią valdžios poziciją.

Vasarį panaikinta lengvata vidaus vandenų laivų degalų akcizui turėtų būti grąžinta, sako susisiekimo ministras Marius Skuodis. „Man yra nesuprantama, kai mes valstybėje kalbame, kad mokesčiai nauji turi įsigalioti bent po pusės metų pereinamojo laikotarpio ir staiga viena iš įstaigų nusprendžia pateikti išaiškinimą ir įsigaliojimas atsiranda čia ir dabar, – žurnalistams ketvirtadienį Kaune sakė ministras.

Seimas linkęs pritarti žaliųjų kuro akcizų paketui, kuriuo siūloma didinti kai kuriuos kuro akcizus, įvesti papildomą tarifą už taršą bei naikinti jų lengvatas.  Seimas antradienį po svarstymo pritarė dar 2021 metais Seimui pateiktoms Akcizų įstatymo pataisoms: už balsavo 69 Seimo nariai, prieš buvo 20, o susilaikė 25.    Seimas nusiteikęs nebloginti žemdirbių sąlygų įsigyjant pigesnio žaliojo bei šildymui skirto raudonojo dyzelino.

Aplinkos ministras sako, kad padidinus akcizą akmens angliai bei atsisakius lengvatų šiam iškastiniam kurui, vienintelė Lietuvoje cemento gamintoja „Akmenės cementas“ sunkumų nepatirs, nes įmonė anglį jau keičia iš atliekų, padangų, džiovinto dumblo pagamintu kuru.   Pasak Simono Gentvilo, įmonė per kelerius metus anglies vartojimą žada sumažinti 90 procentų.

Dubajus sekmadienį panaikino 30 proc. mokestį alkoholio pardavimams ir leido nemokamai gauti reikiamas alkoholinių gėrimų pardavimo licencijas, regis, siekdamas dar labiau skatinti turizmą.  Netikėtas pranešimas, kurį išplatino dvi su alkoholinių gėrimų platinimu susijusios įmonės, tikriausiai buvo paskelbtas vyriausybės nutarimu, priimtu Dubajaus emyro šeicho Mohammedo bin Rashido Al Maktoumo šeimos.

Benzino kainai Lietuvoje perkopus dviejų eurų ribą ir daliai politikų raginant mažinti degalų akcizą, tokia priemonė paveiktų jų kainą, tačiau ne taip smarkiai, kaip įsivaizduojama – litras degalų atpigtų 4 centais, sako finansų viceministrė Rūta Bilkštytė. „Kainos jeigu padidėjo 35 centais, tai dėl akcizo – tik 4 centais, atvirkščiai būtų ir sumažėjimas. Tai reiškia, taip paveiktų, bet ne taip, kaip tikėtina, kaip įsivaizduojama, kad jeigu akcizas sudaro 40 proc.

JAV prezidentas Joe Bidenas trečiadienį kreipsis į Kongresą prašydamas sustabdyti federalinį akcizą degalams trijų mėnesių laikotarpiui, smarkiai kylančioms kainoms pykdant amerikiečius likus vos keliems mėnesiams iki itin svarbių vidurio kadencijos rinkimų.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad Vyriausybė neketina sekti kitų Europos šalių pavyzdžiu ir mažinti degalų akcizų, taip reaguojant į sparčiai kylančias jų kainas. „Dauguma valstybių daro priešingai. Anksčiau turėjome tikslą didinti akcizus iškastiniam kurui, o dabar daromi žingsniai atgal, nes energijos kainos labai aukštos.

Prezidentas Gitanas Nausėda piktinasi Vyriausybe – esą ši abejinga kainų augimui ir kokius praradimus tai sukelia žmonių piniginėms. Šalies vadovas kritikuoja, kad atmetusi jo siūlymą mokėti vienkartines išmokas, Vyriausybė nesiima jokių kitų sprendimų. Nors kone visos kitos ES šalys ėmėsi kompensacijų, ir net ne vieno paketo. Ingrida Šimonytė skėlė pašaipų atsakymą – esą prezidentas pavargo nuo užsienio politikos ir vėl grįžo prie Vyriausybės kritikos.

Nuo Naujųjų metų – blogos žinios rūkantiems ar mėgstantiems išlenkti alaus bokalą arba išgerti taurę vyno. Nuo sausio 1 d. didėja alkoholio ir tabako gaminių akcizai. Nuo Naujųjų pigiausias alus brangs maždaug 2 euro centais, virš 8,5 proc. stiprumo vynas apie 10 euro centų, o stiprieji gėrimai – apie 30 euro centų. Brangs ir rūkalai, o visų svaigalų kainos atitinkamai didės iki pat 2025-ųjų. Iš alkoholio akcizų valstybės biudžetas 2022 metais papildomai gaus apie 17,3 mln.

Lietuva neseks Lenkijos pavyzdžiu ir nemažins mokesčių degalams bei energijos šaltiniams, sako energetikos ministras Dainius Kreivys.  „Mažindami mokesčius kažkurioje vietoje, automatiškai turime galvoti, kur nukirpsime – kurioje vietoje mažinsime (valstybės išlaidas – BNS). Šiandien priešingai – yra kalbama, kad mokesčius reikia padidinti, kad pagerintume mūsų (valstybės paslaugų – BNS) kokybę“, – ketvirtadienį Žinių radijui teigė D. Kreivys.

Dyzelino akcizo didinimas ateityje padės mažinti taršą, teigia premjerė. Ingrida Šimonytė pabrėžė, kad tai numatantys įstatymų pakeitimai įsigalios ne nuo kitų metų, o vėliau. Aplinkos ministerija siūlo dyzelino akcizą nuo 2023 metų didinti 10 proc., o nuo 2025 metų jis būtų 34 proc. didesnis nei dabar.

Nuo kitų metų parduotuvių lentynose brangs alkoholis ir cigaretės – dėl akcizų didėjimo kainos palaipsniui kils trejus metus iš eilės. Tam jau pritarė Seimas. Daugiausiai teks pakloti stipriųjų gėrimų mėgėjams ir perkantiems kaitinamąjį tabaką. Seimo biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mykolo Majauskas aiškina, kad valstybei akcizų nedidinant, kainas pakels patys prekybininkai.

Seimo Biudžeto ir finansų komitetas nesutinka, kad elektroninių cigarečių skysčiui be nikotino būtų taikomas mažesnis akcizas negu skysčiui su nikotinu.  Tokį sprendimą komitetas priėmė antradienį, apsvarstęs Laisvės frakcijos narės Morganos Danielės pataisą – ji siūlo skysčiui be nikotino taikyti 0,12 euro už mililitrą tarifą.  Dabar ši rūkalų rūšis neišskiriama ir tokiems skysčiams, nesvarbu, yra juose nikotino ar ne, taikomas  0,12 euro tarifas.

Seimas spręs, ar Vyriausybei siūlant per ateinančius trejus metus didinti akcizus alkoholiui ir tabakui. Už tokias Akcizų įstatymo pataisas po pateikimo balsavo 103 Seimo nariai, prieš buvo trys, o susilaikė 12.  Siūloma nustatyti akcizų tarifų planą, taikomų alui, vynui iš šviežių vynuogių ir kitiems fermentuotiems gėrimams, tarpiniams produktams, etilo alkoholiui, cigaretėms, cigarams bei cigarilėms, rūkomajam tabakui, kaitinamojo tabako produktams, elektroninių cigarečių skysčiui ir ne...

Lietuvoje didėja rūkalų akcizai, o tai reiškia, kad nuo šiol už šį žalingą įprotį žmonės mokės daugiau. Cigarečių ir cigarilių pakeliai brangs 13-17 centų. Valstybė džiaugiasi jau kelerius metus surenkanti daugiau akcizo, o ekspertai sako, kad surinkti galima būtų ir dar daugiau. Tiesa, dalis lietuvių pajamų vis dar keliauja į kontrabandininkų kišenes – muitininkai skaičiuoja sulaikomų cigarečių rekordus.

Deklaruotos alkoholio akcizo įplaukos sausio mėnesį siekė 25,265 mln. eurų – 2,4 proc. daugiau nei 2020-ųjų sausį, rodo Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) duomenys. Spiritinių gėrimų akcizai padidėjo 5,3 proc. iki 16,649 mln. eurų, vyno – 4,4 proc. iki 2,59 mln. eurų, tuo metu alaus akcizai sumenko 4,6 proc. iki 5,516 mln. eurų, o tarpinių produktų – smuko 14,6 proc. iki 509 tūkst. eurų. Didmeninė prekyba vynu, akcizų sandėlių duomenimis, sausį padidėjo 5,7 proc.

Lietuvoje ir visoje Europos Sąjungoje nuo 2020 m. gegužės 20-osios įsigalioja draudimas prekiauti mėtinėmis cigaretėmis. Naujos taisyklės bus taikomos cigarečių, sukamo tabako, cigarų, cigarilių ir nerūkomojo tabako gaminiams.

Antradienį, kartu su valstybės biudžetu Seime buvo pristatyti mokesčių įstatymų pakeitimai. Jeigu jiems galutinai pritars Seimas, kitais metais brangs benzinas, dyzelinas, žymėtas dyzelinas, alkoholis ir kaitinamojo tabako gaminiai.

Vėl nemaloni staigmena iš valdžios lūpų. Finansų ministerija paskelbė teikianti siūlymą jau nuo kitų metų didinti ne tik tabako, alkoholio, degalų kainas. Ruošiamasi apmokestinti ir dar daugiau šalies gyventojų, turinčių nekilnojamojo turto. Siūloma, kad nustatytą mokestį nuo naujų metų mokėtų visi turintys nekilnojamojo turto daugiau nei už šimtą tūkstančių eurų. Papildomas nekilnojamo turto mokestis ištuštintų pinigines tūkstančiams šalies gyventojų.

Šviežiausi Finansų ministerijos siūlymai įvesti naujus mokesčius – kupini paradoksų ir jau kelia aistras. Štai už nuosavą būstą daugiau susimokėti turėtų vienišiai, o ne poros. Į „turtingųjų“ gretas laisvai patektų ir skurdžiai gyvenantys, tačiau butą Vilniaus centre turintys senoliai. Dėl tokio apmokestinimo jau spėjo suabejoti ir pats valstiečių lyderis Ramūnas Karbauskis.

Per pirmus keturis šių metų mėnesius, lyginant juos su praėjusiais metais, išaugo visų rūšių alkoholio pardavimas, rodo Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) duomenys. Alkoholinių gėrimų pramonės atstovai šiuos pokyčius priskiria šį kovą stipriesiems gėrimams padidintiems akcizams bei rekordiškai šiltam balandžiui. Ženkliausiai, lyginant pirmus šių metų keturis mėnesius su praėjusių metų sausiu-balandžiu, bendrai augo spiritinių gėrimų pardavimas, ūgtelėjęs beveik 64 proc.

Akcizo tarifas stipriam alkoholiui nuo kitų metų kovo padidės 10 proc., todėl turėtų brangti ir stiprūs alkoholiniai gėrimai. Dėl to 0,5 litro stiprių alkoholinių gėrimų vidutiniškai pabrangtų 0,39 euro. Sveikatos ministras Aurelijus Veryga prognozuoja, kad dėl didesnio akcizo valstybės biudžetas kitąmet gaus apie 5 mln. eurų papildomų pajamų, kurios bus skirtos medikų ir rezidentų atlyginimų didinimui.

Seimas po svarstymo pritarė Akcizų įstatymo pataisoms, kuriomis siūloma 10 proc. didinti akcizą etilo alkoholiui. Pagal svarstomus pakeitimus akcizo tarifas etilo alkoholiui didėtų nuo 1 665,04 iki 1 832 eurų už produkto hektolitrą akcizų tarifas. „Stiprieji alkoholiniai gėrimai pagal parduodamą kiekį išlieka antri pagal populiarumą po alaus.

Seimas po pateikimo pritarė sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos siūlymui 10 proc. didinti akcizus stipriajam alkoholiui. Įsigaliojus šiam sprendimui, brangtų ne tik degtinė, bet ir kiti stiprieji gėrimai. Skaičiuojama, kad padidinus akcizus, 0,5 litro stipraus alkoholio brangtų apie 0,39 euro. Akcizus didinti siūloma nuo 2019 m. kovo 1 d. Tam, kad Akcizų įstatymo pataisos įsigaliotų, Seimas balsuos dar du kartus. Po pateikimo 52 Seimo nariai balsavo už, 7 – prieš, 8 susilaikė.

Jau kelerius metus legalaus alkoholio suvartojimas Lietuvoje stabiliai mažėja, tačiau pastarųjų mėnesių duomenys rodo, kad lietuviai vis mieliau renkasi stiprųjį alkoholį. Dėl to nerimauja ne tik aludariai, bet ir finansų analitikai, tokią tendenciją prognozuojantys dar bent pusmečiui. Valdantieji šią problemą ketina spręsti dar labiau didindami stipriojo alkoholio kainas. Statistikos departamento duomenimis, bendras legalaus alkoholio suvartojimas šalyje kasmet krinta.

2017-ųjų pradžioje dėl būsimo akcizų didinimo staiga šoktelėjusios alkoholio akcizų pajamos šiemet per penkis mėnesius, palyginti su pernai tuo pat laiku, sumažėjo. Šiemet pastebimai išaugo alaus akcizų pajamos, tačiau jos nekompensavo smukusių stipraus alkoholio akcizų įplaukų. Deklaruoti alkoholio akcizai sausį–gegužę siekė 120,461 mln. eurų – 7,2 proc. mažiau nei pernai (129,863 mln. eurų), rodo naujausi Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) duomenys.

Nuo kovo 1–osios didėja rūkalų akcizai, todėl išaugs jų kainos. Skaičiuojama, kad cigarečių pakelis (20 vnt.) vidutiniškai pabrangs apie 0,10 euro, cigarų ir cigarilių pakelis (17 vnt.) – apie 0,17 euro. Minimalus cigarečių akcizas didėja 5,4 proc. iki 59 eurų, o kombinuotas - 6,7 proc. iki 96 eurų už 1 tūkst. cigarečių. Akcizas už cigarus ir cigariles didės 12,1 proc. iki 37 eurų.