Vilkaviškiečiai Inga ir Rimvydas augina du pradinukus. Šeima įdėmiai seka įvykius Seime, kur pastarosiomis savaitėmis parlamentarai itin emocingai svarsto, kiek gi kitąmet didinti mokesčius ir išmokas:
„Kiekvienas mokestis įneša diskusijų visuomenėje ir mūsų šeimoje. Adekvatūs, protingi mokesčiai turi būti.“
„Kylantys mokesčiai verčia kai kur taupyti, manau, atlyginimas turėtų adekvačiai kilti su kainomis.“
Seimas galutinai apsisprendė visiems vaikams kitąmet padidinti vaiko pinigus. Jau nuo sausio išmoka kiekvienam vaikui didės po 10 eurų ir sieks 60 eurų. Tad nebe 100, 0 120 eurų kas mėnesį gaus ir ši šeima:
„Esame patenkinti, kadangi kaupiu vaiko pinigus jų ateičiai. Didesnis pinigų gavimas yra didesnis ateities sukaupimas.“
O štai nepasiturinčioms, daugiavaikėms arba auginančios neįgalų vaiką šeimoms išmokos bus dar didesnės. Jos nuo sausio sieks 100 eurų, kas reiškia 30 eurų padidėjimą.
Papildomų pinigų kitąmet valdžia pažers ir iš biudžeto mokamoms algoms. Visų valstybės tarnautojų atlyginimus pakels trimis eurais padidintas bazinis dydis. Konkrečios algos į rankas priklausys dar nuo specialistų pareigybių. 100 ar keliais šimtais eurų algos kitąmet kils ir švietimo darbuotojams, medikams, tačiau jų algos didės tik nuo kitų metų vidurio ar rugsėjo ir ne tiek, kiek jie tikėjosi.
Viena ranka Seimas algas ir išmokas didina, bet kita lenda į šeimos piniginę. Štai jau po pusmečio, kitų metų liepą įsigalios mašinų registracijos, dar vadinamas taršos, mokestis. Taigi, kas nuo liepos nuspręs įsigyti ir savo vardu registruos mašiną, jei jos CO2 tarša viršys 130 g/km, privalės susimokėti nuo 14 iki 540 eurų siekiantį mokestį. Dėl didesnės taršos kietosiomis dalelėmis, dyzelinėms mašinoms mokestis bus dvigubai didesnis nei benzininėms.
„Manau, jis reikalingas, tik pasirinktas būdas ne toks. Įvežamiems naujiems registruojamiems automobiliams tikslinga įvesti mokestį. O tik pasikeitus savininkui žmonės važiuos kol suvažinės automobilius. Neįeina ūkininkai su didelėmis transporto priemonėm, kurių yra daug, tas autoparkas pasenęs, tarša didelė“, – sako tėtis Rimvydas.
Aplinkos ministras Kęstutis Mažeika viliasi, kad mokestis paskatins lietuvius vengti taršių dyzelinių ir galingų mašinų:
„Nors ir nedidelis, bet pirmas žingsnis, kad skatintume žmones pasirinkti mažiau taršų automobilį ir apsaugoti Lietuvos rinką nuo iš Vakarų šalių atvykstančių itin galingų automobilių, kur Vakarų valstybės skatina atsisakyti. Tokiu būdu jie už patrauklią kainą perpardavėjų vežami į Lietuvos rinką.“
Valdantieji galutinai nusprendė plėsti ir nekilnojamojo turto mokėtojų ratą. Nuo kitų metų sausio 1 proc. mokestį turės mokėti tie, kieno turtą Registrų centras įvertins daugiau kaip 150 tūkst. eurų vienam asmeniui. Pasak ekspertų, šis mokestis grės daugiausia Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos centrų gyventojams, galbūt pavieniams gyventojams kurortuose arba turintiems keletą nekilnojamojo turto objektų.
„Į šią kategoriją papuls žmonės, turintys itin prabangų NT turtą, tarkime, didelio ploto namą prestižiniame rajone arba žmonės, turintys ne vieną NT turtą. Gal logiška, jei investuoji į NT, už dalį investicijos sumokėti mokestį“, – pasakoja „Ober-haus“ vertinimo ir rinkos tyrimų departamento vadovas Saulius Vagonis.
Grasinę apyvartos mokesčius užkrauti stambiems prekybininkams, valdantieji tokias užmačias atideda ir prie klausimo galbūt grįš kitąmet. O štai ilgai svarstę, kaip atsiriekti nuo milijoninius pelnus gaunančių bankų, valdantieji galop atsisakė minčių apmokestinti bankų ir kredito unijų turtą ir 5 proc. padidino jiems pelno mokestį. Taigi bankams teks mokėti jau nebe 15, o 20 proc. mokestis nuo pelno. Tačiau čia pat valdantieji bankams numeta ir gelbėjimosi ratą – padidintą mokestį jie mokėtų tik trejus metus. O pirmieji didesni mokėjimai numatomi tik 2021 m., tad bankai dar viliasi tam pasipriešinti ir prašo prezidentą vetuoti. To paties iš prezidento tikisi ir Seimo konservatoriai.
„Seimo nariai tapo akli ir kurti Konstitucinės teisės profesionalų įspėjimams. Matėme, kaip buvo priimtas įstatymas, kuris greičiausiai prieštarauja net 2 Konstitucijos straipsniams“, – teigia bankų asociacijos vadovas Mantas Zalatorius.
„Situacija ne kartą pavadinta chaosu. Sulaukiu daug žmonių kreipimųsi, kurie mėgina skaičiuoti, kas jiems kainuos, už ką turės sumokėti, ar neturės, kodėl. Niekas su jais nekalbėjo, nepaaiškino, kur surinkti jų pinigai turėtų būti panaudojami“, – kalbėjo TS-LKD pirmininkas Gabrielius Landsbergis.
Tuo metu premjeras Saulius Skvernelis tvirtina, kad biudžetas yra subalansuotas ir prezidentui nėra pagrindo jį vetuoti:
„Jokio pagrindo nėra. Kalbėjau su Prezidentu, jis nubrėžė raudonas linijas, pagrindinė linija yra fiskalinės drausmės laikymasis. Šiandien atitinka ant ribos, įtemptai, bet atitinka kriterijus, kad biudžetas būtų priimtas.“
Nevetuoti biudžeto bent vieną priežastį Gitanas Nausėda, regis, turi, nes naujajame biudžete pensijos kitąmet didės ir pagal jo pageidavimus. Vidutinė pensija jau sausį padidės 30 eurų ir sieks 375 eurus. Kartu prisidės ir prezidento pasiūlyti papildomi 3,5 euro. Tiesa, šio priedo senjorams teks palaukti, nuo balandžio Vyriausybė žada pradėti mokėti priedą, ir kartu skolą už nepriemoką ankstesniais mėnesiais.
