Medikai primena, kad išgelbėti gyvybę gali vos kelias minutes trunkantis, visiškai neskausmingas tyrimas.
Ilgai įtikinėti 85-erių Reginos nereikėjo. Seserį ligoninėje lankiusi senjorė gydytojo paraginta nusprendė pasitikrinti dėl klastingos ligos – pilvo aortos aneurizmos. Pensininkė atvira, apie tai anksčiau nieko nėra net girdėjusi. Tačiau po kelias minutes trukusios procedūros pensininkė namo keliaus rami.
„Tokį dalyką, žinokite, aš ir negalvojau apie tokį dalyką, bet, va, sakė, kad nepasimatysime, tai išeina, kad gerai“, – sako panevėžietė Regina.
Senjorė Monika į ligoninę taip pat užsuko kitu reikalu, bet progos nemokamai pasitikrinti nepraleido.
„Bamba truputį trūkusi, plėvė trūkusi bamboje, atrado daktarė, skylutė yra. Aš nežinau, gal gerai pasitikrinti“, – teigia panevėžietė Monika.
Pirmą kartą gyvenime pasitikrinti aortą nusprendė ir 83-ejų Bronius.
„Ką girdėjote apie tai? – Nieko negirdėjau. – O ką norite išgirsti? – Nežinau. – O ta aorta, tai bent žinote, kur čia kas yra? – Ne, ne. Nesuprantu aš nieko čia“, – sako Bronius.
Minint pasaulinę aortos dieną įvairiuose šalies miestuose medikai gyventojus kviečia nemokamai išsitirti dėl klastingos ligos – aortos aneurizmos.
Gydytojas Andrius Pranculis tikina, kad šis vos kelias minutes trunkantis tyrimas gali išgelbėti žmogaus gyvybę.
„Ta aortos liga yra tylioji žudikė, niekada nežinai, ar tu ją turi, ar neturi. Plyšus aortos aneurizmai, jeigu yra, kaip sakoma, tikras plyšimas, tai praktiškai išgyventi... Dauguma žmonių numiršta nuo tos ligos. Įsivaizduojate, jeigu pas jus plyšo didžiausia organizmo kraujagyslė, tai didžiulis kraujas išsilieja į organizmą, į pilvą, jei apie pilvinę aortą šnekame“, – tvirtina A. Pranculis.
Medikai pabrėžia, kad ne veltui ši liga vadinama tyliąja žudike, nes pacientas praktiškai nejaučia jokių simptomų arba numoja į juos ranka, nes tai netrukdo gyventi.
„Uždėjus ranką ant pilvo dažnam žmogui, kuris turi pilvinę aneurizmą, mes jau apčiuopsime, kad kažkas yra nenormalu. Mes sakome, kad pulsuoja pilvas, kilnojasi pilvas, tai čia tokie pirmi požymiai. Kada aneurizma plečiasi, didėja, žmogus nieko nejaučia, nes pati kraujagyslė yra nejautri“, – aiškina Panevėžio ligoninės gydytojas Arūnas Čepkauskas.
Vyresnis amžius, žalingi įpročiai, aukštas kraujospūdis – vieni pagrindinių rizikos faktorių.
„Nu, ne kas sakė, apkalkėjimas yra gan nemažas. – Tai laiku susirūpinote. – Geriau būčiau nežinojęs, kad dar kažkas prisideda prie viso to, ką turiu“, – sako pacientas Algirdas.
Medikai apgailestauja, kad kai kurie žmonės ir sužinoję, kad jau reikia susirūpinti, nepaiso gydytojų įspėjimų. Specialistai skaičiuoja, kad Lietuvoje diagnozuojama kelis kartus mažiau pilvo aortos aneurizmų nei turėtų būti.
„Jeigu dabar mes padarome stentavimų Panevėžyje virš 30, tai turėtume padaryti šitam visam regionui apie 100“, – tvirtina A. Pranculis.
Tiesa, norinčiųjų pasitikrinti netrūko:
„Yra pats svarbiausias organas, jeigu jinai plyšta, tai žmogus gali ir neišgyventi.“
„Ir pačiam ramiau, ir labai malonu, kad tokia procedūra vykdoma nemokamai.“
„Tai labai gerai, taip tai visur labai didelės eilės.“
„Labai dėkingi, kad daro tas akcijas, nes šiaip paprastai žmogus nueina, kai jau nebegali paeiti.“
Gydytojų duomenimis, Lietuvoje galėtų būti virš 5 tūkstančių žmonių, kurie turi pilvo aortos aneurizmą, tačiau didžioji jų dalis nėra gydomi, nes jie tiesiog nežino, kad turi bėdų.
Medikai atkreipia dėmesį, kad plyšus aneurizmai, per 50 procentų žmonių miršta net nepasiekę gydymo įstaigos.
Apie jau plyšusią aneurizmą išduoda vaistais nenumalšinamas skausmas.
Daugiau detalių ieškokite TV3 žinių reportaže, esančiame straipsnio pradžioje.
.jpg)
Kam tada jie išvis reikalingi,jei nepasako žmonėms pasitikrint.
Velniams ta Hipokrato priesaiką priima tada
