Pagrindinius ruošiamus pakeitimus Seimo Sveikatos reikalų komitete pristačiusi Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) Teisės skyriaus patarėja Aušrinė Storpirštienė pabrėžė, kad, be kitų įstatymų paketo pakeitimų, kalbant apie sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą pirminiame lygyje, yra tikslinamos šeimos gydytojo komandos funkcijos.
Daugiau galių slaugytojams
Bendrosios praktikos slaugytojams būtų suteikiama teisė ne tik savarankiškai konsultuoti pacientus.
„Būtų suteikiama teisė išrašyti siuntimus specializuotoms sveikatos priežiūros paslaugoms, nurodytoms ministro sąraše. Tai galėtų būti prevencinės programos, išskyrus tos, kurioms siuntimo pagal projektą nereikės, profilaktiniams patikrinimams ir panašiai“, – dėstė ji.
Bendrosios praktikos slaugytojai galėtų išrašyti nedarbingumą ir vaistus.
„Iki šiol jie galėjo atlikti tam tikrus veiksmus, bet ne konsultuoti savarankiškai. Konsultacijos metu jie galėtų vertinti paciento sveikatos būklę, nustatyti diagnozę ir skirti gydymą, išduoti nedarbingumo pažymėjimus, o akušeriai – nėštumo ir gimdymo pažymėjimus, kadangi ši funkcija iš esmės yra techninė, atsižvelgiant į gimdymo datą.
Bendrosios praktikos ir išplėstinės praktikos slaugytojams siūloma suteikti teisę skirti ir išrašyti vaistus lėtinėmis ligomis sergantiems pacientams. Jie tą sėkmingai darė COVID-19 pandemijos metu ir jų išrašyti receptai didžiąja dalimi – 95 proc. buvo pripažinti kaip teisingai išrašyti ir apmokėti ligonių kasų“, – vardijo A. Storpirštienė.
Tiesa, SAM Slaugos ir ilgalaikės priežiūros skyriaus patarėjas Artūras Šimkus patikslino, kad slaugytojai galėtų tik pratęsti gydytojo jau paskirtą gydymą, o ne paskirti naują.
Reikalautų mažiau siuntimų
Taip pat apskritai siūloma išplėsti atvejus, kada nereikia šeimos gydytojo siuntimo specializuotoms paslaugoms. Norima numatyti, kad siuntimo nereikėtų ne tik tada, kai kreipiamasi dėl būtinosios pagalbos, bet ir ambulatorinių antrinės, tretinės sveikatos priežiūros paslaugų teikimo ministro numatytais atvejais.
„Tie atvejai būtų tada, kada vykdomas ilgalaikis sveikatos būklės stebėjimas, kada paslauga teikiama pagal ligų ir sveikatos sutrikimų prevencijos programas. Arba galimi ir kiti ministro nustatyti atvejai, atsižvelgiant į pačios ligos ar sveikatos sutrikimo pobūdį, tarp jų – ir užkrečiamumą“, – aiškino SAM atstovė.
„Tokiu būdu šeimos gydytojai galės suteikti daugiau paslaugų taip turėtų sumažėti paslaugų teikimo eilės ir didėti slaugytojų ir akušerių prestižas, nes jie bus savarankiški komandos nariai“, – kalbėjo SAM atstovė.
Teigiama, kad įgyvendinus šiuos pakeitimus pagerės pirminių ambulatorinių sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumas ir tolygiau pagal kompetencijas bus paskirstytos šeimos gydytojo komandos narių funkcijos.
„Tokiu būdu šeimos gydytojai galės suteikti daugiau paslaugų taip turėtų sumažėti paslaugų teikimo eilės ir didėti slaugytojų ir akušerių prestižas, nes jie bus savarankiški komandos nariai“, – kalbėjo ji.
Funkcijų daugiau, o pinigų – tiek pat?
Nors šiems ruošiamiems pokyčiams susirinkusieji posėdyje iš esmės neprieštaravo, ne vienas Seimo narys ir medikus atstovaujančios organizacijos turėjo klausimų dėl slaugytojų darbo užmokesčio.
Teirautasi, ar pridėjus papildomų funkcijų slaugytojams bus padidintas darbo užmokestis ir kiek jis didėtų. Tikslaus atsakymo SAM atstovai neturėjo, tačiau žarstė pažadus, užmokesčio didinimui lėšų numatyta.
„Slaugytojų apmokėjimo didinimas yra numatytas kaip šeimos komandos apmokėjimo didinimo dalis. Kadangi šeimos gydytojo komandos narių skaičių numatoma nuosekliai didinti iki 2030 m., atitinkamai didinti bazinį apmokėjimą atsižvelgiant į jų skaičių“, – sakė A. Storpirštienė.
Sveikatos apsaugos viceministrė Danguolė Jankauskienė priminė, kad šeimos gydytojo komandos plėtrai kiekvienais metais numatoma daugiau nei 10 mln.
„Ta komanda plėsis pamažu, kartu su kvalifikacijos tobulinimu. Tą darysime nuosekliai kiekvienais metais“, – sakė ji.
Kartu viceministrė neatmetė ir atskiro įkainio galimybės: „Pamažu eisime slaugytojų savarankiškumo didinimo link. Pirmu etapu didinant šeimos gydytojo apmokėjimą kaip komandos nario joms bus keliamas atlyginimas kaip ir šeimos gydytojams. Bet neatmetame galimybės padaryti atskirą įkainį ateityje. Bet pirma reikia pradėti vykdyti funkcijas, išmokyti jas daryti, o ne įkainį padaryti. Tam yra numatyta ir projektų, kitų priemonių slaugytojų kvalifikacijai didinti.“
Baiminasi, ar nenukentės pacientas
Dar vienas opus klausimas keltas dėl slaugytojų kvalifikacijos ir jos kėlimo galimybių.
„Ar perkeliant krūvį nuo šeimos gydytojo slaugytojui nenukentės pacientas? Ar neteks pacientui pasibaigus vizitui pas slaugytoją registruotis pas gydytoją?“ – klausė socialdemokratė Orinta Leiputė.
Viceministrė tikino suprantanti šią baimę, tačiau žadėjo įdėti daug pastangų, kad jos nepasitvirtintų.
„Ar perkeliant krūvį nuo šeimos gydytojo slaugytojui nenukentės pacientas? Ar neteks pacientui pasibaigus vizitui pas slaugytoją registruotis pas gydytoją?“ – klausė O. Leiputė.
„Suprantu šitą baimę, žmonės gali galvoti, kad viską absoliučiai turi padaryti gydytojas, kas Lietuvoje yra labai išplitę ir dėl to mūsų gydytojai yra labai apkraunami darbais, kuriuos tikrai galėtų padaryti ne tokio išsilavinimo reikalaujantis personalas.
Kita vertus, kovidas jau patikrino tam tikrus dalykus. Savarankiškumo didėjimo nuosaikumas, kvalifikacijos tobulinimas – visų šių dalykų monitoravimas bus tikrai reikalingas labai didelis. Tą pripažįstu. Šis posūkis tikrai reikalaus gana daug darbo.
Turime nusimatę struktūriniuose fonduose nemažai pinigų ir dėl ilgalaikės priežiūros slaugytojų, ir dėl atvejo vadybininkų, kitų komandos narių kvalifikacijų ir kompetencijų didinimo. Greitai susitiksime su profesinėmis mokyklomis, dėsime dideles pastangas dėl slaugytojų padėjėjų rengimo. Manau, kad kito kelio nėra, bet jis reikalauja daug darbo“, – aiškino ji.
Už tvarkingus receptus reikėtų paploti šeimos gydytojams
Lietuvos šeimos gydytojų profesinės sąjungos valdybos narė Alma Astafjeva pabrėžė palaikanti įstatymo projektus, tačiau akcentavo, kad turi būti nustatyti visuotiniai mokymai.
„Kai jūs sakote, kad receptus slaugytojai išrašė 96 proc. tikslumu, tai tada galime paploti visiems šeimos gydytojams, kurie sėdėjo karantino metu ir mokė pratęsti kompensuojamuosius vaistus.
Tai nebuvo ministerijos iniciatyva, mes sėdėjome po darbo su savo kolegomis ir mokėmės. Taip neturėtų būti, dabar nėra ekstremalios situacijos ir numatyti laiką ministerija turėtų galimybę, numatyti mokymus, o ne laukti, kol kažkas tų mokymų paprašys“, – pastebėjo ji.
Šeimos gydytojų atstovė taip pat atkreipė dėmesį, kad rengiant poįstatyminius teisės aktus šeimos gydytojų ir slaugytojų organizacijos turėtų dalyvautų ne formaliai.
„Mes, šeimos gydytojai, ir slaugytojai dirba tą darbą ir turėtų pasakyti, kaip jis turi būti organizuojamas. Turime priimti bendrą sutarimą, kada slaugytojas tęs vaistus, kada rašys siuntimą ar nedarbingumą. Nes turime ne vieną pavyzdį, kai ministerija galvoja vienaip, o realybėje viskas yra kitaip“, – kalbėjo A. Astafjeva.
Viceministrė gi ramino, kad kvalifikacijos kėlimo mokymai ir jų turinys tikrai bus derinami su specialistais: „Kvalifikacijos tobulinimui yra suplanuoti 27 milijonai ir visos tobulinimosi programos bus parengtos taip, kaip reikalaus specialistai, kaip sutarsime bendrose darbo grupėse ir visa tai bus padaryta kartu, o ne vienos ministerijos.“
Reikalauja mokymų prieš pradedant rašyti receptus
Palaikydamas įstatymo projektą Bendrosios praktikos (šeimos) asociacijos prezidentas prof. Julius Kalibatas savo ruožtu atkreipė dėmesį, kad suteikiant naujas kompetencijas atsiranda ir tam tikrų rizikų.
„Slaugytojai turi gerai suprasti, kad priimdami rizikas jie atsako už tam tikrus savo sprendimus ir jei jie neteisingi, jie neša pilną atsakomybę. Bet, manyčiau, be abejo, kursai, kvalifikacijos kėlimas sutvarkys šiuos dalykus“, – pastebėjo jis.
Kauno klinikų Šeimos medicinos klinikos Vyresnioji slaugytoja-slaugos administratorė Vitalija Neverauskė pridūrė, kad vaisto pratęsimas pratęsimui nelygus, tad mokymai yra būtini:
„Kai yra atsiradusios kažkokios kontraindikacijos gydymo eigoje, tada reikia atkreipti dėmesį, kad jau nebegali tęsti. Gal pacientas net nežino, kad jam kažkas atsitiko, bet turi būti mokymai, kurie sudėliotų viską, kada slaugytojas gali tęsti, o kada reikia eiti pas šeimos gydytoją.“
Savo ruožtu Lietuvos medikų sąjūdžio atstovė Vaiva Jankienė akcentavo, kad teisinė atsakomybė slaugytojams svarbu išaiškinti dar prieš jiems pradėjus vykdyti naujas funkcijas:
„Taip, slaugytojai ir dabar labai dažnai atlieka šias kompetencijas ir vykdo užduotis, bet mokymai bus kažkada. Viskas tvarkoje, bet slaugytojai iki oficialiai pradėdami vykdyti šias kompetencijas turi gauti labai aiškų mokymą, informaciją, kokia yra teisinė atsakomybė, o ne tada, kai jie jau funkcijas pradės vykdyti.“
Kartu ji apgailestavo, kad jokios kompetencijos profesijos prestižo nepadidins. „Nežinau prestižinės specialybės, už kurią yra mokamas minimalus ir mažesnis atlyginimas. Taigi visų pirma didinant kompetencijas reikia kalbėti apie slaugytojų atlyginimą. Taip, krūvį nuo šeimos gydytojų nukels, o slaugytojų krūvį kas perims? Slaugytojų padėjėjų beveik neturime arba turime labai mažai“, – retoriškai klausė ji.