Su ekonomistu TV3 žinių „Dienos komentare“ kalbėjosi žurnalistas Vladimiras Laučius.
Savo „Facebook“ paskyroje rašote, kad emigracija Lietuvoje šoktelėjo ir dėl to gali būti tiek ilgesnis ekonominis atsigavimas, tiek didesnė infliacija, nei tikėtasi. Sakykite, kodėl emigracija daro tokią didelę įtaką tiems procesams?
Pradėkime nuo to, kad Lietuvos ekonomika yra pakankamai išbalansuota, kitaip sakant šonas šyla, šonas šąla. Tas šonas, kuris šyla, turi labai dideles perspektyvas perkaisti. Mes kalbame apie ekonomikos perkaitimą, bet tuo pačiu dalis ekonominių sektorių vis dar neatsigauna po krizės ir tikėtina, kad artimiausiu metu neatsigaus.
Atitinkamai tie darbuotojai, kurie dirba tuose sektoriuose, jie arba persikvalifikavo, nuėjo dirbti į kitus sektorius ir tikėtina, kad dalis jų nusprendė palikti Lietuvą. Kai ekonomika pilnai atsigaus, tai bus tikėtina antrame šių metų pusmetyje arba galbūt netgi nusikels į kitus metus, mes susidursime su labai dideliu darbuotojų trūkumu.
Vien dėl demografinių pokyčių eilę metų mažėja jaunimo, kurie galėtų įsilieti į darbo rinką, ir dabar matome, kad pastaraisiais metais tas mažėjimas dar labiau paspartėjo. Gali būti tokia situacija, kad ekonomika norės augti, bet nebus darbuotojų, kurie galėtų tą plėtrą palaikyti. Tada mes galime įsisukti į sparčiai kylančio darbo užmokesčio ir infliacijos spąstus.
Bet juk emigracija Lietuvoje buvo sumažėjusi. Ar jūs prognozuojate, kad šitas jos šuolis yra tvarus ir ilgalaikis?
Reikia tikėtis, kad tam ekonomikos „pavasariui“ pasiekus didžiąją dalį ekonominių sektorių balansas turėtų tapti vėl teigiamu. Bet vėlgi ta trumpalaikė emigracijos bangelė tikrai gali lemti ženklų darbuotojų trūkumą šių metų antroje pusėje.
Tai mes turime tokią situaciją, kad, kaip minėjau, šonas šyla, šonas šąla. Iš to šono, kuris šąla, dalis darbuotojų emigruoja, dalis galbūt pereina į kitus sektorius. Tada, kai atsigaus, tai tam šonui, kuris šąla, paprasčiausiai nebebus iš kur paimti darbuotojų. Imigracija iš trečiųjų šalių yra pakankamai sudėtinga, nes ten epidemiologinė situacija prastesnė, lėčiau vyksta vakcinacijos procesai.
Teks labiau kliautis savo jėgomis, o tų savų jėgų mes neturime tiek daug. Gali būti, kad mes ne tiek daug naujų darbo vietų sukursime, bet paprasčiausiai tos esamos darbo vietos taps brangesnėmis, nes labai sparčiai kils darbo užmokestis, atitinkamai kils infliacija, kils paslaugų ir kai kurių produktų kainos.
Tendencijų matome nemažai. Pažiūrėkite, kas vyksta su nekilnojamo turto kainomis, jų augimas spartėja vos ne kiekvieną mėnesį. Jau atsiranda signalų, kad tam tikrų paslaugų kainos gali kilti ir ilgainiui tai nebūtinai bus teigiama žinia Lietuvos ekonomikai, nes vietoje tvaraus ekonomikos augimo, mes galime turėti euforinio laikotarpio periodą, po kurio ateis kitos dienos rytmetis ir ta euforija gali išblėsti.
Bet gal infliacija ir dabartinis paslaugų, prekių kainų augimas nėra susijęs su emigracija? Juk infliacija yra visur ir buvo prognozuota, kad tiek pinigų prispausdinta, kad jos negali nebūti.
Nėra tokie lūkesčiai visose šalyse, netgi toje pačioje Estijoje arba centrinės Europos šalyse, taip pat Vokietija pakankamai konservatyviai žiūri į darbo užmokesčio kylimą, nes ten šiek tiek kiti procesai, ten darbuotojų sąjungos derasi su darbdaviais, kokiu greičiu darbo užmokestis bus keliamas. <...> Reiškia tokio didelio šuolio tose šalyse nebus.
Bet Lietuvoje mes gyvename tarsi mažame burbuliuke, lūkesčiai yra labai aukšti ir mes jau praktiškai įpratome prie kone 10 procentų darbo užmokesčio didėjimo kiekvienais metais. Tai iš tikrųjų tas skirtumas yra lyginant su kitomis šalimis.
Visą pokalbį žiūrėkite vaizdo įraše, esančiame straipsnio pradžioje.
