Perdirbimo fabrike gyventojų į konteinerius išmestam plastikui suteikiamas antras gyvenimas.
„Tai yra mūsų kelias – tiek sumažinti kiekį sąvartynuose, tiek išmokti perdirbti tą atlieką, kurios praktiškai nenori perdirbti niekas“, – sako „Plastos“ generalinis direktorius Danas Poderis.
Perdirbti panaudotą plastiką nėra taip paprasta: atliekos nešvarios, plastikas susimaišęs su maisto likučiais, tik po ilgų sudėtingų procesų jį galima vėl naudoti.
„Gal visiems tai yra įprasta plėvelė, kuri dažniausiai paprasta akimi atrodo kaip standartinė atlieka, bet tai yra sunkiausiai perdirbama atliekos rūšis, kuris ateina pas mus iš komunalinio srauto“, – tikina D. Poderis.
Nešvarus plastikas virsta specialiomis granulėmis, kurios keliauja į kitą fabriko dalį, kur gaminama plėvelė, pavyzdžiui, šiukšlių maišai.
Verslui būtų daug lengviau perdirbti plastiką, jei žmonės jį atsakingai rūšiuotų.
„Mes turime turėti žymiai daugiau plovimo resursų, terminis apdorojimas plėvelės tam, kad tinkamai išplautų, pagamintų gaminį, kuris tiktų kokybiškai plėvelės panaudojimui. <...> Atskyrimas pakuotės ir kitų plastiko gaminių, maisto likučių faktas, kad jis labai padėtų“, – sako D. Poderis.
Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė čia lankosi ne be reikalo – nori paskatinti kitus šalies verslus, kad jie sektų šios gamyklos pavyzdžiu – iš atliekų gamintų naujus produktus.
„Viso labo 4 procentai mūsų ekonomikos yra žiedinė, tai reiškia, kad tos atliekos, kurias įmonė savo gamybos procese pagamina, vadinamosios šiukšlės, jos vis dar nepakankamai sugrįžta atgal į ekonomiką“, – teigė A. Armonaitė.
„Lietuva šiandien dienai Europos sąjungos masto stipriai atsilieka dėl perdirbtų dalykų ir būtent iš šiukšlių, komunalinių atliekų, mes atsiliekame lyginant su visomis šalimis“, – teigė pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius.
Europiniai pinigai verslui
Ekonomikos ir inovacijų ministerija gali perskirstyti 268 milijonus europinių fondų lėšų pramonės tvarumui ir žalumui didinti. Iš šių pinigų rugsėjį ministerija paskelbė 8 milijonų eurų kvietimą mažoms ir vidutinėms pramonės įmonėms, kurios versle sugebės antram gyvenimui prikelti atliekas.
„Pagalba, subsidijos, atgal sugrąžinti į gamybos procesą atliekas, kaip žaliavą. <...> Ta pati „Lifosa“ daug sugeneruoja to vadinamo fosfogipso vidurį Lietuvos stovi kalnas, galbūt jį galima daugiau įdarbinti atgal į ekonomiką. <...> Siekiame, kad žiedinė ekonomika sudarytų bent 12 procentų mūsų ekonomikos“, – sako A. Armonaitė.
Jeigu pirmasis 8 milijonų eurų kvietimas bus sėkmingas, ekonomikos ir inovacijų ministerija žada skirti dar daugiau pinigų atliekoms perdirbti.
Lietuvos pramonininkai priduria, kad atliekos tampa vis svarbesne žaliava, nes esą tiek Lietuva, tiek kitos Europos valstybės nėra turtingos naudingų iškasenų.
„Perdirbtos medžiagos. Jeigu iš naujo pagamintų plastikinį butelį arba iš naujo pagamintų metalą reikia trijų su puse karto, keturių kartų daugiau energijos tam, kad išgautų iš natūralių produktų. Perdirbant mums užtenka vieno karto tos produkcijos, jeigu ji yra geriau išrūšiuota“, – tikina V. Janulevičius.
Perdirbtos atliekos gali virsti ne tik šiukšlių maišais.
„Dabar išeina nauji automobiliai, nauji elektromobilai, ir jie nurodo, kad 27–38 procentai automobilio sudedamųjų dalių yra iš perdirbtų atliekų“, – sako V. Janulevičius.
Tiesa, verslas nepagaili kelių kritikos strėlių europinius milijonus skirstančiai valdžiai. Esą paramą gauti verslui sudėtinga: reikia atitikti daug sudėtingų reikalavimų, įveikti biurokratines kliūtis.
„Tai yra pakankamai sudėtinga biurokratinė mašina, ir netgi kada mūsų Vyriausybė nusprendžia, kad ji skirs kažkam lėšas, ji turi dar praeiti 9 nuopolio ratus susiderinant visas programas ir tai trunka, kartais ne mėnesiais, o metais. Vėlavimas yra Europinių pinigų jau nieko nestebina. Tuo tarpu amerikiečiai, kiniečiai, kurie nėra suvaržyti reikalavimų, jie kartais paprasčiausiai dalina pinigus“, – sako Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis
„Krūva bereikalingų taisyklių, kai kurios taisyklės stringa ir Briuselyje. Per pastaruosius 4 metus 5 tūkstančiai naujų atsirado nurodymų, kaip ir ką turi daryti verslas“, – teigia V. Janulevičius.
Vien 2021 m. Lietuvos gyventojai ir verslas išmetė beveik 7 milijonus tonų atliekų. Pagal gamyboje susidarančių atliekų skaičių Lietuva yra ketvirta nuo galo Europos Sąjungoje.
Daugiau apie tai – vaizdo įraše straipsnio pradžioje.
.jpg)
