Vyksta pasiruošimas beveik 100 žmonių vakarienei viename garsiausių Lietuvos restoranų. Kvapai ir vaizdai – žadina apetitą. Virėjai ruošia prancūzišką patiekalą – foi gras – riebiųjų ančių paštetą su obuolių sorbetu. Ir tai tik vienas iš 6 patiekalų, kuriuos gauna pasirinkę degustacinę vakarienę.
Dažna tokių prabangių restoranų šefų svajonė – kad restorane apsilankytų ir jį įvertintų prestižiškiausio prancūzų restoranų gido „Michelin“ atstovai, kurie vertina maisto kokybę, autentiškumą, pačią vietą iki smulkiausių detalių. Ir vėliau gerus restoranus pamini Michelino gide, o geriausius įvertina žvaigždutėmis – nuo 1 iki 3.
Ne išimtis ir šio restorano savininkas ir šefas – Liutauras Čeprackas. Anot jo, diskusijos su valdžia apie tai, kad reikėtų nepagailėti valstybės pinigų ir į šalį pasikviesti Michelin atstovus prasidėjo dar 2019. Pagal taisykles, tą daryti turi būtent valstybė, kuri turi susimokėti už atvykimą apie 1 mln. eurų.
„Jau buvo pradėta kalba ir buvo pasakyti tie skaičiai, išgąsdino mūsų valdžią, nes jie yra nemaži, o „Michelin“ aiškiai pasakęs – jis nevažiuoja į šalis, kuriose kulinarijos kultūra nėra pasiekusi tam tikros koncentracijos“, – teigia „Gastronomikos“ vadovas Liutauras Čeprackas.
Tačiau, kai buvo pradėta diskutuoti, prasidėjo pandemija ir klausimas nugulė į stalčių. O tuo metu estai Michelinams visgi sumokėjo milijoną, atstovai atvyko į šalį ir apsilankę skirtinguose restoranuose, degustavo patiekalus bei juos įvertino.
„Du gavo Michelino žvaigždes, 2 – žaliąsias žvaigždes ir daug paminėjimų – bib gourmand, iš viso 31 nominacija. Ir aš labai didžiuojuosi sakydama, kad ne tik Taline, daugely vietų už sostinės ribų pažymėtos, kas yra tobula rinkodarai – žmonės tyrinėja vis daugiau ir daugiau“, – kalba „Visit Estonia“ projektų vadovė Agnia Nast.
Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė mano, kad dabar, kai restoranai ir viešbučiai dar neatsigavę po pandemijos, o užsienio turistų srautas sumažėjęs apie 47 procentais, Michelino įvertinimas ištaisytų padėtį ir padėtų prisitraukti daugiau turistų.
„Tokioj situacijoj, kokioje esam, kai visi Vakarai galvoja, kad čia vyksta karas, tai čia būtų labai didelis žingsnis paramai, pasakant kad čia saugu, čia gerai, kad turim puikius restoranus, tai gastroturizmui, ir užsienio turistų pritraukimui. Kalbam apie atsiradimą Michelinų žemėlapyje, ir jau būtų labai didelis postūmis į priekį, čia būtų didžiausias rinkodarinis žingsnis, kuris apsimokėtų“, – tikina asociacijos prezidentė Evalda Šiškauskienė.
„Gastronomikos“ šefas Čeprackas, kuris apsilankė daugely pasaulinių Michelino įvertintų restoranų ir kai kuriuose net dirbo, paklaustas apie tai, ar būtų pasiruošęs tokiems svečiams – sako, kad pasiruošęs turi būti visada, mat apie vizitą – vargu ar sužinosi.
„Mano vienas iš šefų pasakojo, kad pirmas apsilankymas – jis nežinojo. Antro apsilankymo metu jie paprašė įeit į virtuvę ir apžiūrėjo bendrą tvarką, tai tą noriu pastebėti, kad neišvengsi ir to apsilankymo. Ir, praėjus dar kažkiek laiko, gal pusmečiui, jis gavo pranešimą iš Prancūzijos – sveikiname, jūs gavote vieną Michelino žvaigždę“, – pasakoja L. Čeprackas.
Apie tai, kad Michelino apsilankymas būtų didžiulė paspirtis ir pagalba restoranams kriziniu metu, pasakoja ir sostinės restorano „Ertlio namas“ vadovas ir šefas.
„Pasaulyje yra labai daug medžiotojų Michelino žvaigždučių, restoranų, ir jie keliaudami pinigų neskaičiuoja. Ir jų apsistojimas, atvykimas į šalį ir palikimas tikrai nemenkas sumas ne tik, kad vakarienių metu, bet ir apsilankymai muziejuose, nakvynės viešbučiuose, gidų paslaugos, šitam sektoriui naudingumą atneštų didžiulį“, – tvirtina „Ertlio namo“ vadovas Tomas Rimydis.
Pasak Rimydžio, vertinimas susideda iš daugelio etapų – maisto išskirtinumas, kokybė, restorano egzistavimo laikas, lokacijos konceptai ir daugelis kitų kriterijų.
Įvertinimą gavę restoranai paprastai sulaukia didesnio lankytojų srauto, o tuomet atsiranda pagrindas užkelti produktų kainas, vietiniai žmonės turi mažiau galimybių juose valgyti.
O ką apie tai mano gyventojai?
„Aš manau, kad reikia, nes žmonės atvykstantys dažnai renkasi restoranus pagal tai, tai manau, tiesiog atvažiuotų daugiau žmonių pamatyti restoranus.“
„O čia jau tokia kaina už žvaigždutę. Manau tai natūralu yra.“
„Turbūt labai nedidelis procentas žmonių, kuris pasikliauja šituo. Manau, kad į Lietuvą keliauja tie žmonės, kurie turbūt neturi tiek daug pinigų, tai tiesiog, gal jie ne į tai labiau žiūri, o į kokį TripAdvisorių.“
O jei kainos kiltų?
„Aš manau ne problema, jei tas restoranas gavo Michelin žvaigždę, jis nusipelno ir gali tą padaryti.“
„Aš tai nesilankau restoranuose, jei kas turi pinigų, galbūt tiktų jiems tas visas prestižas ir išaugusios kainos, jei gali leisti sau.“
„Jei yra tokia galimybė, tai aišku reikia gaut ją. – O jei kainos kils? – Jos ir taip bus didesnės, o taip – nors bus kažkoks ženkliukas, kodėl gi ne.“
„Vis dėlto, aš apie kitką galvoju, ir manau, visi turėtumėm apie kitką galvot.“
„Aišku, kad reikia. Todėl, kad naujovės bus, mes labai pasenę, viskas stovi vietoj.“
„Aišku, kad viskas pozityvu ir reikalinga.“
„Mums tos žvaigždutės gal ne taip, mes tu pinigų neturim, bet užsieniečiai paliktų tų pinigų daugiau. O mes ir taip ir taip neinam į tą.“
„Aš manau, kad gerai. Nes šiokia tokia gradacija atkreipti dėmesį visad gerai. Man yra tekę lankytis, įspūdis atitinkamas yra. Nors ne visuomet, yra ir kur be žvaigždučių puikiai atrodo.“
Kol kas restoranai ir valdžia dėl Michelino pasiekė tik diskusijos lygį.
„Tie dalykai nėra nusiperkami, nėra taip, kad išrašysime mln. čekį ir restoranai gaus šį reitingą. Tai yra kokybė, įsitinklinimas ir buvimas ant žemėlapio. Kartu su restoranais diskutuojame kaip atsirasti tame žemėlapyje“, – kalba ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.
Michelin“ gidas Prancūzijoje vertinti restoranus pradėjo dar 1926 metais.
Pagal šį gidą daugiausia geriausių, 3 žvaigždutėmis įvertintų restoranų yra Prancūzijoje – 29 restoranai.
