Mat lietuviai prastai maitinasi, daug geria ir rūko. Tiesa, nugyventi šimtą metų trukdo ir pajamų nelygybė – gyventojai negali sau leisti nusipirkti kokybiško maisto ar papildomai susimokėti už sveikatos priežiūros paslaugas.
Brandaus amžiaus moterų futbolo klubo „Sūduvos močiutės“ narės apšyla prieš žaidimą. Viena vyriausių klubo futbolininkių 63-ejų metų Rūta dalinasi geros savijautos receptais.
„Vienas numeris futbolas, kuris duoda emocijų, judesio. Aišku, ir tas aktyvumas fizinis. Taip pat lankau „Mairama“ jogos užsiėmimus. Žodžiu, tik tai laiko diena per trumpa. Ir, aišku, anūkui smagu, kad mes kartu važiuojam į treniruotes ir, kad baba jo, baba ne tik blynus kepa, o važiuoja į turnyrus, į varžybas, į tarptautinius“, – sako „Sūduvos močiutės“ futbolo klubo narė Rūta.
„Pagerėjo labai mano psichinė sveikata, pagerėjo mano širdies veikla ir sąnarių lyg tai darbas toks pagerėjo, bet aš labai stengiuosi. Labai stengiuosi, dėl to, kad aš supratau, kad yra gyvenimas gražus ir kad ilgiau būt šiam pasauly, tai aš turiu sportuoti“, – kalba „Sūduvos močiutės“ futbolo klubo narė Dalia.
Futbolininkės sako, kad dėl aktyvaus ir sveiko gyvenimo būdo teks nugyventi ir šimtą metų.
„Dievulis turbūt atseikės man, nes kadangi gera genetika. Teta virš 100 sulaukė, mama jau artėja, tai aš užtat ir pradėjau sportuoti, stengtis judėti, kad tą senatvę nereikėtų kretėti, o galėčiau oriai pasitikti“, – pasakoja Rūta.
„104. Ačiū. – O kodėl būtent 104? – Nu toks mano planas“, – sako „Sūduvos močiutės“ futbolo klubo narė Irma.
Tačiau 100 ir daugiau metų nugyventi gali ne kiekvienas lietuvis. Vidutiniškai lietuviai gyvena 75-erius metus – penkeriais metais trumpiau nei vidutinis europietis. Ir dėl to esame vieni paskutiniųjų Europoje, trumpiau gyvena tik rumunai ir bulgarai.
Statistika taip pat rodo, kad esame viena labiausiai sergančių tautų Europoje. Vidutiniškai 17 metų lietuviai praleidžia sirgdami lėtinėmis ligomis ar turėdami negalią. Pavyzdžiui, 65-erių metų prancūzas, tikėtina, kad gyvens dar beveik 24-erius metus, o iš jų 11 praleis būdamas sveikas, kai lietuviai, būdami 57-erių jau dažniausiai serga įvairiomis chroniškomis ligomis.
Tad atsiliekame ir čia. Lietuvos gyventojų sveiko gyvenimo trukmė yra 7-eriais metais trumpesnė nei statistinio Europos Sąjungos gyventojo. Europos Komisijos apžvalgoje apie Lietuvos sveikatos profilį 2021-aisiais teigiama, kad tam įtakos turi prasta lietuvių mityba, menkas fizinis aktyvumas, tabako ir alkoholio vartojimas.
„Stresas. Mes skubam nuolat, ką užbėgom į parduotuvę, kokį pusfabrikatį nusipirkom, nėra laiko, kada pasidaryti valgyt pačiam namuose, ar ne, kad sveikai pavalgyti“, – teigia Šeškinės poliklinikos šeimos gydytoja Rima Račkienė.
Maždaug ketvirtadalį mirčių Lietuvoje lemia mityba – gyventojai vartoja per mažai vaisių ir daržovių, per daug cukraus ir druskos. Antsvorį ir nutukimą turi net pusė Lietuvos gyventojų. Lietuviai taip pat daugiausia skundžiasi stuburo ir juosmens skausmais, serga širdies ir kraujagyslių, plaučių ligomis.
„Anksčiau virš 50-ies ar 60-ies metų, sakykim, pacientui nustatydavom ten kelias ligas, tai dabar mes nebijom pasakyti ir įvardinti ir 30-ies pacientus, kurie atėję skundžiasi, sakykim, sąnarių skausmais, stuburo skausmais, na, be abejo, negalim atmesti ir onkologinės patologijos“, – kalba R. Račkienė.
O kodėl gi, pasak klaipėdiečių, lietuviai gyvena labai ligotai ir trumpai:
„Visų pirma, pažiūrėkim, koks yra oras. Kaip vaikšto apsirengę žmonės, ypač pavasarį. Vieni vaikšto dar su šortais jau, kiti dar su žieminėmis striukėmis, pradedant nuo to ir galbūt mažai vartoja papildų. D Vitaminas.“
„Čia mūsų mentalitetas, vienas. Ir mes galvojam visada, kad ai, kaip nors praeis, o reikia vis tiek save prižiūrėti, nueiti pas gydytoją ir pasitikrinti save. Ir psichologiškai. Labai daug lietuvių depresiją turi. Labai didelę depresiją, o depresija yra didelė liga.“
„Kad tų daktarų ne prūdai Lietuvoje belikę, ko gero, nes, kol prieina iki to daktaro, ir jau pasirodo po laiko būna.“
„Gydytojai tikrai dirba daug ir jų krūviai yra dideli. Žinoma, eilės yra didelės, tai neretai tenka išgirsti iš pacientų, kad va, gal būtų buvę anksčiau. Na, žinoma, bet nenumeskim vien atsakomybės gydytojui, nes ir pats pacientas turi rūpintis savo sveikata“, – tvirtina R. Račkienė.
Tačiau vidutinė gyvenimo ir ypač sveiko gyvenimo trukmė, remiantis Europos Komisijos apžvalga, priklauso ir nuo gaunamų asmens pajamų. Juk dalis lietuvių net negali sau leisti nusipirkti kokybiško maisto, o ir nutukimas, viršsvoris 50 procentų dažniau pasitaiko gyvenančių mažiau pasiturinčiose šeimose.
„Nelygybė didelė, ji daro didelė įtaką, kadangi yra tie skurdesni sluoksniai. Įrodyta ir Švedijoj, ir Britanijoj tyrimai atlikti, kurie parodo, kad faktiškai inequality is killing arba nelygybė žudo, tai tikrai tos finansiškai silpnesnės gyventojų grupės dažnai yra pasmerktos trumpesniam gyvenimo lygiui ir trukmei“, – aiškina Lietuvos socialinių tyrimų centro direktorius Boguslavas Gruževskis.
Ataskaitoje taip pat pabrėžiama, kad lietuviai du kartus dažniau nei vidutiniškai kitose Europos Sąjungos šalyse susimoka už sveikatos paslaugas. Didžiausia dalis išlaidų tenka vaistams ir dantų priežiūrai. Kas septintas namų ūkis patiria nepakeliamas išlaidas sveikatai. Tad žmonių sveikata priklauso ir nuo galimybės susimokėti už sveikatos priežiūros paslaugas.
„Jie įeina į sistemą, bet nespėja, kadangi ilgos eilės, suprantat, ir kažkas, ir po to jau reikia eiti, žmogus jau turi eiti į darbą, reikia atsiprašyti, neišleidžia. Jis negali sumokėti papildomai, kad eiti tada, kada jis gali“, – sako B. Gruževskis.
Na, o valdžia sugalvojo ir kitų būdų žmonių sveikatai gerinti. 2024-aisiais įsigalios nauji sveikatos apsaugos ministro įsakymai, kurie įpareigos žmones gydytojui atsiskaityti, kiek gyventojas yra fiziškai aktyvus.
„Šeimos gydytojas ar jo komandos narys turės užpildyti pacientui atvykus pas gydytoją anketą, kur turės sužymėti savo žingsnius, kiek nueina, kokį turi tikslą dienos ar mėnesio“, – pasakoja R. Račkienė.
2014 metais Seimo patvirtintoje Lietuvos sveikatos 2014–2025 metų programoje numatyta, jog iki 2025-ųjų pavyks pasiekti, kad vidutinė būsimo gyvenimo trukmė būtų 77,5 metai. Praėjus pusei programos laiko, pavyko pasistūmėti tik metais: 2015-aisiais lietuviai vidutiniškai gyveno 74,1 metus, o 2020-aisiais – 75,1.
Tiesiog lietuvių tautos naikinimas akivaizdus.
