Raudonąsias musmires renka ir sau vaistus darosi ir kai kurie grybautojai. Ir mokslininkai neneigia šio grybo naudingų savybių, tik ragina elgtis atsargiai. Visgi tai – vienas nuodingiausių grybų mūsų šalyje.
Kazlų Rūdos savivaldybės Didžiųjų Zariškių kaimo gyventojas Pranas sako, kad per nukritusius lapus jau ir grybų nematyti. Jis išsiruošė į mišką susirinkti paskutinių raudonųjų musmirių. Susigriebė, kad tuoj atšals, o jis neturi pakankamai šių nuodingų grybų prisirinkęs.
O prisirinkęs musmirių Pranas kiša jas į stiklainį. Ir gerai pagrūda, kad grybai sutrupėtų. Taip vyras darosi vaistus. Apie juos sako sužinojęs prieš šešerius metus, kai pasitempė nugarą. Esą skausmą tuomet numalšino raudonųjų musmirių sulčių kompresas.
„Vienas žmogus man davė musmirių skystimo ir man pasiteisino. Ir nuo to laiko pradėjau rinkti musmires. Buvau nugarą labai pasitempęs, skausmu „netrievojau“, – pasakoja jis.
Kad raudonosios musmirės naudojamos kaip vaistai – ne naujiena ir mokslininkams. Gamtos tyrimų centro Botanikos instituto mikologas sako, kad šie grybai liaudies medicinoje žinomi seniai.
„Tai labai gerai visiems žinomas truputį nuodingas grybas. Na, ir vienas iš tokių žinomų liaudies medicinoje nuo seno vartojamų grybų. Jis lengvai atskiriamas, tik dauguma jų nerenka, o jei renka, tai siekdami gydytis nuo kažko“, – sako mikologas dr. Jonas Kasparavičius.
Suvalkietis Pranas musmirių prikimštus stiklainius laiko šiltnamyje, užkastus žemėje. Taip grybai negauna tiesioginių saulės spindulių ir temperatūrų svyravimo.
Užkasti stiklainiai žemėje laikomi tris mėnesius. Nei vandens, nei spirito turinčių skysčių vyras ant musmirių nepila. Laukia kol išsiskirs grybų sultys.
„Paskui tą skystimą nusipilu sau, tirštimus išmeti ir tą skystimą sau naudoju“, – aiškina pašnekovas.
Pranas musmirėmis gydosi ir pats, ir pažįstamiems duoda šio skysčio. Daugiausia tiems, kas skundžiasi raumenų ar sąnarių skausmais. Vyras visus perspėja, kad gerti musmirių sulčių negalima. Esą reikia įtrinti skaudamas vietas arba pasidaryti kompresą.
„Klausia, kaip naudoti. Pasakai, kaip naudoti ir vis tiek po kiek laiko klausia kaip naudoti, nes užmiršta. Gert reikia? Sakau, gerti tikrai nereikia, reikia teptis, trinti reikia“, – teigia jis.
Prano padaryto musmirių skysčio ne kartą yra naudojusi ir vyro kaimynė Genovaitė. Pasitepus skausmas lyg atlėgsta, sako ji: „Kojų sąnarius skaudėjo. Kiek buvo buteliuke, visus sunaudojau. Kiek išrašė Pranas, tiek jau.“
Mokslininkai neneigia, kad raudonoji musmirė turi ne tik nuodų, bet ir gydomųjų medžiagų. Naudojama ir farmacijoje. Beje, šis grybas nėra mirtinai nuodingas. Nuodingiausia Lietuvoje yra žalsvoji musmirė. O raudonoji nuo seno esą žinoma ir kaip vaistas nuo sąnarių ar raumenų skausmo, ir priešvėžinių savybių turintis grybas. Tačiau specialistai perspėja elgtis atsargiai. Išskirdama skystį, raudonoji musmirė išskiria daugybę medžiagų, tad nežinia kaip organizmas gali sureaguoti.
„Chemijos pramonė gali išskirti tiksliai gryną medžiagą ar tikslų jos kiekį. Liaudis vartoja kitaip – paprastai dedama į stiklainį, užpilama kažkuo – vandeniu ar spiritu – laikoma tamsoje ar užkasama į žemę. Ir geriama arba trinama. Kiek tai padeda – sunku pasakyti“, – tikina dr. J. Kasparavičius.
Raudonoji musmirė – kone brangiausias grybas Lietuvoje. Už džiovintų galvučių kilogramą supirkėjai siūlo 140 eurų. O, tarkim, džiovintų baravykų kilogramo kaina svyruoja nuo 50 iki 70 eurų.
