Tiesa, dalis ekonomistų mano, kad Lietuvos bankai tiesiog naudojasi proga pasipelnyti ir priduria, kad Lietuvoje šiame sektoriuje trūksta konkurencijos.
Statybos darbai sostinėje nestoja ir žiemą. Vasaros pradžioje prie pat Vilniaus autobusų ir geležinkelio stočių bus pabaigtos dar vienos daugiabučių statybos, atsiras dar 132 butai. Tiesa, projekto vystytojai aiškina, kad šiuo metu susidomėjimas nekilnojamu turtu sumažėjęs – žmonės atsargiau perka butus.
„Jeigu kalbėti apie naujai ateinančius pirkėjus, matome, kad paskolų palūkanų normos tai yra viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl jie delsia. Pirminė priežastis yra apskritai baimė, nerimas dėl ekonominės situacijos, būsto kainų apskritai, o antra – galimybė grąžinti tą paskolą“, – kalba „Eika“ generalinio direktoriaus pavaduotojas Martynas Žibūda.
Lietuviai euro zonoje būstui skolinasi brangiausiai. Tokius duomenis pateikia Europos Centrinis Bankas. Vidutinės metinės būsto paskolų palūkanos Lietuvoje, įskaičiuojant ir bankų maržą, viršija 4 procentus. Tai pačios didžiausios palūkanos visoje Euro zonoje. Panašios yra tik Latvijoje ir Estijoje.
„Vienintelis ir pagrindinis veiksnys, kodėl būsto paskolų palūkanos, jų statistika kyla, todėl, kad Europos Centrinis Bankas didina palūkanų normą“, – tikina Lietuvos bankų asociacijos vadovė Eivilė Čipkutė.
Pasak bankų asociacijos, palūkanos Lietuvoje – du kartus didesnės nei Prancūzijoje, nes vakarų Europoje žmonės ilgesniam periodui anksčiau užfiksavo mažesnes palūkanas, rečiau jas perskaičiuoja. Dėl to vidutinės palūkanos dalyje užsienio valstybių mažesnės nei Lietuvoje ir kyla lėčiau.
„Dėl ekonominių veiksnių, yra skirtingas reguliavimas, skirtingi kapitalo reikalavimai. Šiuo metu euro palūkanų normos efektas greičiau pasimato Lietuvos palūkanų normų statistikoje, todėl, kad gyventojai daugiau nei 90 procentų, yra pasirinkę kintamą palūkanų normą. Tas palūkanų normų pakilimas taip pat matysis ir kitų Euro zonos šalių statistikoje, tiesiog šiek tiek vėliau“, – tvirtina E. Čipkutė.
Vakarų Europos bankai sugeba dažniau įtikinti žmones fiksuoti palūkanas.
„Turi daugiau galimybių tų šalių bankai apsisaugoti nuo palūkanų padidėjimo rizikų. Ir didesnės apimtys paskolų išduodamos. Masto ekonomija prisideda prie to, kad tiems bankams yra pigiau fiksuoti palūkanas ilgesniam laikotarpiui“, – sako Lietuvos banko atstovas Algirdas Prapiestis.
Tiesa, ekonomistai aiškina, kad dėl didžiausių palūkanų normų kaltas ir komercinių bankų trūkumas Lietuvoje.
„Praktiškai vienintelis aspektas, kuris paaiškina tokį spartų NT paskolų augimą yra susiję su konkurencijos bankų sektoriuje trūkumu. Aišku yra viena papildoma priežastis. Bankai tiesiog nori sulėtinti vystymosi tempą ir tiesiog nori apsisaugoti nuo galimo NT kritimo“, – teigia ekonomistas Aleksandras Izgorodinas.
Jei konkurencijos Lietuvoje būtų daugiau, bankai ne taip drąsiai keltų savo maržą.
„Mes vis dar šiandieną matome, kad yra gan didelė koncentracija bankų sektoriuje, ypač būsto paskolų rinkoje. Didžiąją dalį paskolų, 80 procentų būsto paskolų, išduoda trys didžiausi rinkos dalyviai, tačiau nuo 2020-ųjų matom, kad tendencija didėja naujų būsto paskolų davėjų“, – kalba A. Prapiestis.
„Yra galimybė rinkoje uždirbti, yra pakankamas kiekis klientų norinčių mokėti tokias palūkanas, dėl to didesnės paklausa lemia, kad bankai gali šioje rinkoje uždirbti daugiau“, – aiškina ekonomistas Marius Dubnikovas.
Didesnės palūkanos dažnai šimtais eurų didina mėnesines įmokas už paskolą. Lietuvos bankas jau kreipėsi į kitus komercinius bankus, kad šie lanksčiai vertintų gyventojų galimybes mokėti.
„Siūlėme bankams kalbėti su klientais jų, ypač tais, kurie patiria spaudimą tiek dėl palūkanų normų, tiek dėl pragyvenimo išlaidų padidėjimo, kad jie suteiktų galimybes pasinaudoti kredito atostogų galimybėmis, taip pat pertvarkyti paskolą, tarkim, nukeliant mokėjimus“, – kalba A. Prapiestis.
„Kuo didesnę sumą bankų klientai skiria bankų skolų aptarnavimui, tuo mažesnę pinigų sumą žmonės turės kitų prekių paslaugų vartojimui, kas reiškia, kad Lietuvoje mes galimai nematysime tokio spartaus vartojimo augimo, kaip mes matėme praeitais metais“, – tvirtina A. Izgorodinas.
Ekonomistai prognozuoja, kad vidutinės bankų palūkanos, ir toliau augs, galbūt net ir iki 5 procentų.
„Tie žmonės, kurie turi NT paskolas kintamomis palūkanomis arba tie žmonės, kurie planuoja skolintis ir imti NT paskolą turi nusiteikti. Čia tikrai nėra pabaiga“, – sako A. Izgorodinas.
Pasak Aleksandro Izgorodino, palūkanos sustos augti galbūt vasaros viduryje ir geriausiu atveju pradės mažėti tik kitąmet.