Prieš kelerius metus komercinių bankų skyrių Vilkaviškyje buvo daugiau. Dabar, pavyzdžiui, SEB šio banko skyriaus mieste nerasite. O štai kitame pastate iš „Luminor“ banko liko tik savitarnos bankomatas. Nors šiuo metu Vilkaviškyje dar liko stovėti Šiaulių banko ir „Swedbank“ skyriai, dalis vietos gyventojų pasigenda išnykusių paslaugų.
„Labai paveikė. Žinokit, aš su žmona priklausiau „Luminor“ bankui, tai važinėjom kelis kartus į Marijampolę, o kai sužinojom, kad iš Marijampolės gali irgi pereiti į Kauną tiktai, tai perėjom į Šiaulių banką.“
„Mano vyras turi SEB banke, tai jeigu kokie reikalai yra, tai į Marijampolę arčiausiai važiuoti.“
„Praktiškai kiekvieną kartą reikia ir informacijos, ir nesusipratimų būna, nesklandumų. Ir mums iš Vilkaviškio rajono į Marijampolę reikia važiuoti – ir laiko gaišimas, ir išlaidos.“
Panašūs procesai vyksta visoje Lietuvoje. Žmonės daug reikalų susitvarko internetu, paslaugos persikelia į elektroninę erdvę, dėl to bankų skyriai tampa našta verslui.
Lietuvos banko duomenimis, nuo 2015-ųjų iki 2019-ųjų fizinių bankų klientų aptarnavimo vietų skaičius Lietuvoje sumažėjo keliomis dešimtimis, o bankų skyrių, teikiančių grynųjų pinigų paslaugas, sumažėjo daugiau nei perpus. Šia situacija susirūpino Seimo Biudžeto ir finansų komitetas.
„Teoriškai atrodo viskas gražu, bet praktiškai, kai žmonėms reikia paslaugų, jie susiduria su tuo, kad tų paslaugų negauna. Galiu netgi paminėti vieno senolio pavyzdį. Sako, kodėl gi bankas mane badu marina. Aš klausiu, kaip taip gali būti. Sako, pamečiau kortelę, nuvykau, sėdau į autobusą, į banko skyrių, nuėjau, sakau, duokit man grynųjų pinigų, aš neturiu, iš ko valgyti. Neduosim, banko skyrius vadovybė nusprendė, kad nebus grynųjų pinigų. Sako, duokit kortelę. Kortelės irgi neduosim, kortelės reikia laukti 2-3 dienas, kol pagamins. Tada žmogus sako, ką man valgyti tris dienas“, – sako Seimo narys Valius Ąžuolas.
Seime šiai problemai spręsti buvo sudaryta speciali darbo grupė. Ją sudaro tiek parlamentarai, valstybinės institucijos, tiek komercinių bankų atstovai. Tiesa, diskusijoms dar neįsibėgėjus, Lietuvos bankų asociacija pirmadienį išplatino žemėlapį. Aiškina, kad grynieji pinigai kiekvienam gyventojams pasiekiami 10-ies kilometrų spinduliu ir priduria, kad bankų skyrių skaičius mažėja dėl tuštėjančių mažesnių miestų.
„Mums nebūtina eiti į banko skyrių, kad atliktumėte šitą veiksmą. Bankininkystė šiai dienai jau nebėra pastatas, tai yra tai, kaip suteikiamos paslaugos, o paslaugos yra suteikiamos netiesiogiai, bet ir per banko partnerius. Keičiantis dviem didelėms jėgoms, tai yra skaitmenizacija ir, deja, demografijai darant tai, ką demografija šiandieną daro, šitos paslaugos keliasi labiau į skaitmeninę erdvę“, – pasakoja bankų atstovas Mantas Zalatorius.
Bankininkų apklausos rodo, kad trečdalis jų klientų per metus nė karto neužsuka į skyrių, o pusė apklaustųjų sako, kad paslaugų padaliniuose prireikia iki trijų kartų per metus, dažniausiai – iškilus kokiai nors problemai.
Bankų atstovai neslepia, kad virtualios banko paslaugos pelningesnės, pigesnės, jų savikaina mažesnė.
„Skaitmeninės paslaugos visą laiką bus pigesnės. Negus tos paslaugos, kurioms bus reikalingas žmogaus įsikišimas. Visi gi žinom, kad atlyginimai Lietuvoje auga. Natūraliai auga atlyginimai, auga savikaina“, – teigia M. Zalatorius.
Seimo narių nuomone, komerciniai bankai galėtų pasistengti labiau. Pagal 2018-ųjų Lietuvos banko duomenis, bankomatų skaičius Lietuvoje laikomas vienu mažiausių Europos sąjungoje. 1 milijonui gyventojui vidutiniškai Europoje tenka 761 bankomatas, o Lietuvoje beveik dvigubai mažiau.
„Pinigų išgryninimas Lietuvoje yra vienas brangiausių Europoje. Tai, apie ką reikią šnekėti, kur dar turi brangti. Kitų paslaugų taip pat renkam įkainius, kad palyginti ar iš tikrųjų mes esam tokie pigūs. Ir iš tikrųjų dar reikia branginti“, – kalbėjo Seimo narys Valius Ąžuolas.
Seimo nariams užkliuvo ir bankų asociacijos sudarytas žemėlapis, į kurį įtraukti mažose gyvenvietėse paplitę „Perlo“ terminalai. Esą juose pinigų gyventojams ne visada užtenka, dažnu atveju yra neįmanoma nusiimti norimą pinigų sumą.
„Klausimas yra, kaip išsiimti grynus pinigus, kad tų grynų pinigų būtų tuose „Perlo“ terminaluose. Ir jeigu jų nėra, kad ten būtų bankomatas“, – sako Seimo narys Mykolas Majauskas.
„Neužtenka turėti bankomatą arba terminalą, neužtenka turėti vietą, kur galima sumokėti už kasdienines paslaugas, bet reikia turėti ir vietą, kur galėtum nueiti ir pakalbėti su bankininku, kur galėtum paklausti, kokią būsto paskolą jis galbūt siūlytų paimti“, – pasakoja „Už sąžiningą bankininkystę” atstovas Kęstutis Kupšys.
Kuo pasibaigs Seimo narių ir bankų atstovų ginčas, nuspėti sunku. Išeičių gali būti įvairiausių – nuo reguliuojamo bankomatų tinklo iki pasiūlymų steigti valstybinį banką „Lietuvos pašto“ pagrindu.
Įstatymų pataisas ir kitas idėjas darbo grupė planuoja parengti iki balandžio 30-os dienos.
