Prieš daugiau nei 150 metų pakartų, o po egzekucijos paprasčiausiai užkastų kalne sukilėlių vadų – Zigmanto Sierakausko, Konstantino Kalinausko ir kitų 18 didvyrių palaikai rytoj amžinojo poilsio atguls Rasų kapinėse.
Kovotojų už laisvę atminimą pagerbs šalies prezidentas Gitanas Nausėda ir Lenkijos prezidentas Andžejus Dūda.
Vilniaus areštinėje šia proga – galimybė susipažinti su paskutiniais 1863-ųjų, 1864-ųjų metų sukilimo dalyvių gyvenimo mėnesiais. Būtent šioje areštinėje jie ir leido savo paskutines dienas. Ir, pasak šios parodos organizatorių, jie mirė patyrę siaubingas kančias.
„Mirti, kai tave sušaudo, yra vis tik vienas dalykas, negu, kad kai tave pakaria. Bet Muravjovo sprendimas norint pabrėžti tą susidorojimą su jais, ir iš tikrųjų pažeminti buvo daliai jų skirta mirties bausmė kartuvėse. Pati baisiausia“, – sako muziejaus direktorė Dr. Rūta Kačkutė.
Šioje areštinėje nukankinti sukilėliai – Abiejų Tautų Respublikos didvyriai sukilę prieš Rusijos carinę valdžią, siekę atsikovoti autonomiją. Sukilimas buvo išplitęs po visą Lenkiją ir Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės teritoriją, Ukrainą, Baltarusiją.
Vakar buvusioje areštinėje ilgiau nei valandą užsibuvo ir šalies Prezidentas Gitanas Nausėda. Jis neslėpė – prieš daugiau nei 150 metų vykusios sukilėlių kovos prieš carinės Rusijos valdžią vis dar smarkiai jaudina.
Areštinėje – keletas išskirtinių eksponatų. Kasybų Gedimino kalne metu kartu su jo kaulais rastas Zigmanto Sierakausko auksinis žiedas:
„Tai yra vestuvinis žiedas, matosi, aišku, ir yra parašyta Apolonijos, jo žmonos, jo pačio Zigmunto vardas. Tai labai unikalus radinys. Išvis ta šeimos istorija yra liūdna, nes jie kartu pagyveno tik metus, na, nepilnus.“
Vėliau Sierakauskas carinės Rusijos valdžios buvo suimtas, dar vėliau pakartas. Dar vienas išskirtinis eksponatas – itin tikroviškas sukilėlių vado Eduardo Čaplinskio veido atvaizdas kalkėse:
„Kalkių atspaudas, kuriame matosi ir jo akis, ir nosis.“
Pasak istorikų, paskutinės rytoj laidojamo Eduardo Čaplinskio gyvenimo akimirkos buvo protu sunkiai suvokiamo žiaurumo pavyzdys.
„Buvo vežamas į mirties bausmę labai nukankintas. Ir buvo net Muravjovo įsakymas jį karti taip, kad jis kuo ilgiau kankintųsi. Kad parodytų, kad jį dar gyvą karia. Įsivaizduokite, kaip reikia nukankinti žmogų, kad susirinusiems į mirties bausmę, jis atrodytų kaip miręs“, – pasakoja Dr. R. Kačkutė.
Daugelis čia sutiktų smalsuolių – ne itin pakilios nuotaikos. Areštinės atmosfera – slegianti, sukilėlių istorija – sukrečianti iki širdies gelmių:
„Pagyvenę žmonės nieko nežinojome. Mes apie tuos sukilimus. Tik taip iš literatūros. Tai čia labai svarbu tokiems kaip aš Homo Sovieticus.“
„Slegianti nuotaika palieka, bet ką darysi.“
1863–1864 metų sukilimo nuotaikomis gyvena ir Vilniaus paveikslų galerija. Čia šiandien atidaryta lenkų dailininko Arturo Groterio piešinių paroda 1863–1864 metų sukilimas Lietuvoje”
Šiuos piešinius sutiko paskolinti Krokuvos nacionalinis muziejus. Jie savo namų Krokuvoje nebuvo palikę net 120 metų. Nors lietuviai šiuos darbus prašė paskolinti ir anksčiau, lenkai iki šiol atsisakydavo.
„Palaikų aptikimas ir jų laidojimas iškilmingas, kuris vyks rytoj. Na, tikrai yra kartą per šimtmetį pasitaikantis išskirtinis įvykis. Matyt, tai nulėmė, kad vis dėlto jų širdis suminkštėjo ir jie leido pasidžiaugti ir Lietuvos meno mylėtojams šiuo ciklu“, – teigia direktorius Arūnas Gelūnas.
Iškilmingoje palaikų perlaidojimo ceremonijoje rytoj dalyvaus ir garbūs svečiai iš Baltarusijos, Lenkijos, Latvijos ir Ukrainos. Atsisveikinimas su sukilėliais prasidės vidurdienį Vilniaus arkikatedroje bazilikoje.
