Lietuviai dar griežtesni. Ministras Kreivys rėžia, kad tai valstybinis teroro aktas, o Anušauskas dėsto, kad infrastruktūros naikinimas naudingas tik pačiam „Gazpromui“. Valdžios atstovai sako, kad Rusijos taikiniu gali tapti ir Lietuvos suskystintų gamtinių dujų terminalas, tad būtina stiprinti jo saugumą.
„Mažiausiai savaitę“, – tiek, anot Danijos pareigūnų, rusiškos dujos iš sprogimų apgadintų dujotiekių „Nord Stream 1“ ir „Nord Stream 2“ veršis į Baltijos jūrą.
„Išteka labai daug dujų. Tai – keli milijonai kubinių metrų kas valandą“, – teigia Danijos energetikos agentūros vadovas Kristofferis Bottzauwas.
Ir tai ne tik dujos, bet ir milijonai eurų. Tačiau kad sprogimai dujotiekiuose ne atsitiktinumas, o tyčinis išpuolis prieš kritinės svarbos energetikos infrastruktūrą, dar vakar, po skubių konsultacijų su NATO vadovybe, pareiškė Švedijos premjerė.
„Turime Švedijos žvalgybos duomenų ir informacijos iš Danijos, kuriais remdamiesi darome išvadą, kad tai tikriausiai yra tyčinis veiksmas. Tai tikriausiai yra sabotažo aktas“, – kalba Švedijos premjerė Magdalena Andersson.
Lietuva dar kategoriškesnė – kreipia žvilgsnį į Rusiją.
„Baltijos jūros dugne gulėję vamzdžiai yra pasiekiami tik valstybinių instrumentų priemonėmis. Ta prasme, tokie teroristiniai aktai negali būti vykdomi pavienių asmenų“, – aiškina energetikos ministras Dainius Kreivys.
O Lenkija sako, kad tai dar vienas hibridinio karo prieš Vakarus aktas, kuriuo Kremlius, kaip jau tapo įprasta, didina įtampą.
„Šių trijų sprogimų laikas yra labai reikšmingas. Rusija prarado kontrolę mūšiuose Ukrainoje. Taip pat pradėjo veikti naujasis „Baltijos dujotiekis“. Ir jei tai buvo sabotažo aktas, tai reiškia, kad jie siekia įbauginti Baltijos jūros šalis“, – tvirtina Lenkijos užsienio reikalų ministras Zbigniew Rau.
Kremlius jam metamus kaltinimus vadina absurdu.
„Pakankamai nuspėjama ir kvaila dalintis tokiomis versijomis. Dar kartą kartoju – kvaila ir absurdiška. Tai didelė problema mums, nes, pirma, abi „Nord Stream2“ gijos užpildytos dujomis. Visos sistemos paruoštos darbui ir šios dujos labai brangios“, – tikina Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas.
Tačiau pati Rusija, kuri dabar skundžiasi prarandanti brangias dujas, dar vasarą tyčia išdegindavo milijonus kubinių metrų dujų, kurių nepardavė Europai. Be to, anot Danijos karo ekspertų, V. Putinas, galimai davęs įsakymą sprogimais pažeisti savo dujotiekius, bando parodyti, kad toks pat likimas gali ištikti ir vakar pradėjusį veikti, per Baltijos jūrą iš Skandinavijos nutiestą dujotiekį, kuris panaikina Lenkijos priklausomybę nuo rusiškų dujų.
„Baltijos dujotiekis“ nutiestas toje pačioje vietoje kaip ir „Nord Stream“. O tai kelia klausimą: jei prie Bornholmo kažkas sabotuoja rusų vamzdynus, ar negali kažkas panašaus nutikti ir naujajam vamzdynui?“, – teigia karo analitikas Anderas Puch Nielsen.
Tiesa, Lietuvos krašto apsaugos ministras sako, kad sprogimai „Nord Stream“ dujotiekiuose labiausiai naudingi pačiai Rusijai. Ir ne tik dėl to, kad po to dujų kaina akimirksniu ėmė kopti aukštyn. Juk Rusijai, gerokai sumažinus į Europą tiekiamų dujų kiekį, jai grėsė milžiniškos baudos.
„Akivaizdu, kam tai yra naudinga. Tai naudinga, pirmiausia, pačiam „Gazpromui“. O kas konkrečiai atsakingas ir kaip tai įvykdyta, aš manau, tyrimas parodys“, – sako krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.
Be to, energetikos ekspertai įsitikinę ir tuo, kad Kremlius bandys spausti Vakarus panaikinti bent dalį sankcijų, nes jau ne kartą aiškino, kad dėl jų negali remontuoti savo dujotiekių.
„Gazprom“ jau yra sakęs, kad šiuo metu jų rankos surištos, nes dėl Vakarų sankcijų jie negali vykdyti dujotiekio remonto darbų. Taigi dabar Rusija perduoda kamuoliuką į Vakarų rankas: jei norite, kad dujotiekis būtų suremontuotas, turite švelninti sankcijas“, – kalba Kylio universiteto analitikas Johannes Peters.
Visgi po sprogimų rusų dujotiekiuose nerimas kyla ir dėl saugumo tokių strateginių Baltijos jūros objektų kaip, pavyzdžiui, Lietuvos suskystintų gamtinių dujų terminalas „Independence“ ar kitų.
„Karui prasidėjus, ėmėmės priemonių, kad apsauga būtų stipresnė ir mūsų jungčių tiek su Švedija, tiek su Lenkija, tiek terminalo apsauga. Dabar yra iškilęs klausimas, ar nereikia jų dar labiau stiprinti ir saugoti. Mano nuomone, tas poreikis yra“, – tvirtina D. Kreivys.
Ir provokacijų, panašu, netrūks. Štai Norvegija, kuri šiuo metu yra didžiausia dujų tiekėja Europai, jau suskubo stiprinti savo naftos įrenginių saugumą po to, kai netoli naftos platformų pastebėjo neatpažintus dronus. Į tai reaguoja ir Briuselis.
„Akivaizdu, kad bet koks tyčinis Europos Sąjungos energetikos infrastruktūros sutrikdymas yra visiškai nepriimtinas ir į tai bus atsakyta tvirtai ir vieningai“, – kalba eurokomisaras Valdis Dombrovskis.
Beje, vokiečių leidinys „Spiegel“ skelbia, kad Jungtinių Valstijų Centrinė žvalgybos agentūra dėl galimų diversijų prieš dujotiekius Baltijos jūroje Europą įspėjo jau prieš kelias savaites.
