Šiandien 19 val. TV3 laidoje „Dėmesio centre“ ekspertai aiškinsis, kokius mokesčių pakeitimus šiais ir kitais metais mums ruošia valdžia.
„Tai yra individuali veikla, yra verslo liudijimai, yra pajamų sumavimas, yra kai kurių lengvatų naikinimas, bet kol kas matome, kad politinė valia šiame etape brandinasi sunkiai. Tai dar laukiame koalicijos partnerių galutinio apsisprendimo“, – laidos reportaže apie dabartinę situaciją pasakojo Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė.
Didžiausi nesutarimai ir neaiškumai vis dar verda dėl visuotinio nekilnojamojo turto mokesčio, kuris labai patinka konservatoriams, bet nepatinka jų bendražygiams laisviečiams ir, žinoma, visai opozicijai.
„Jei būtų priimtos visos nekilnojamojo turto mokesčio reformos, tai pajamų į biudžetą praktiškai nepadidėtų – tą pasakė tiek Valstybės kontrolė, tą pasakė tiek Lietuvos bankas“, – teigė Seimo Biudžeto ir finansų komiteto narys Valius Ąžuolas.
Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė atskleidžia, kad nuo naujų tikrai nebeliks PVM lengvatos maitinimo įstaigoms, nes tai – virš 100 milijonų eurų, kurie praėjusiais metais iškeliavo į kavinių ir restoranų savininkų kišenes.
„Šis sektorius pilnai ir pelningai funkcionuoja. Tai, kas buvo kurta kaip pagalvos priemonė, neturėtų tapti nuolatine privilegija bet kokiam įprastiniam laikotarpiui. Didžiausią naudą iš to gauna greito maitinimo įstaigos“, – aiškino M. Lingė.
„Viso maitinimo sektoriaus tinklai, 4 tūkstančių įmonių, sudaro 16 proc., o tie prabangūs restoranai sudaro 4 proc.
Politikai kažkaip labai nutyli ir klaidina žmones, ir nekalba apie tuos likusios 80 proc., kas yra valgyklos, mokyklos, senelių namai, darželiai, kuriems ryškiai kils maitinimo kaina, nes verslas negali prisiimti šitos naštos“, – sakė Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė Evalda Šiškauskienė
E. Šiškauskienė prognozuoja, kad PVM lengvatos maitinimo įstaigoms panaikinimas valdžiai atsirūgs kitu galu – prasidės darbuotojų atleidimo, mokesčių šešėlio ir augančių kainų banga.
„Aš nežinau, ar jauna šeima, turėdama du ar tris vaikus, galės įpirkti maitinimą darželyje ir pradinėse klasėse. Aš nežinau, ar žmonės, turintys ir mažų vaikų, ir senelių leis sau prabangą atiduoti savo tėvus ar senelius į slaugos namus. Kodėl valdžia nekalba apie tai?“ – kalbėjo Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė.
„Suprantame tuos lobistinius interesus turėti privilegiją visam laikotarpiu, bet tai nėra sąžininga visų kitų – ir mokesčius mokančių, ir kitų sektorių, konkuruojančių panašiame veikimo lauke, atžvilgiu“, – komentavo M. Lingė.
Verslo interesų grupes ir politikus stebintys ekonomistai stebisi, kad kadencijos keičiasi, o esminės mokesčių reformos kaip nėra, taip nėra. Ji būtina, jei norime mokėti didesnes pensijas, algas ir kelti Lietuvos ekonominį lygį.
„Teisingesnę mokesčių sistemą reikėtų padaryti, kad panašų pajamų lygį uždirbantys gyventojai mokėtų panašius mokesčiu, o idealiu atveju – vienodus. Tada visi turėtume įsivaizdavimą, kad visi vienodai prisidedame prie valstybės gerovės.
Ypač, turint omenyje, kad reikia finansuoti krašto apsaugą. Mes matome švietimo sistemos tam tikras spragas, sveikatos apsaugos sistemos tam tikras spragas“, – aiškino ekonomistas Žygimantas Mauricas.
Daugiau apie tai sužinokite, reportaže, esančiame straipsnio pradžioje, o visą ekspertų diskusiją stebėkite šiandien 19:30 per TV3 televiziją ir naujienų portale tv3.lt laidoje „Dėmesio centre su Edmundu Jakilaičiu“.
Laidoje dalyvauja Finansų ministrė Gintarė Skaistė, Ekonomikos ir inovacijų ministrė Ekonomikos ir inovacijų ministrė, Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ seniūnas Saulius Skvernelis ir Premjerės patarėjas, ekonomistas Raimondas Kuodis.
O jūs savo nuomonę galite išreikšti atsakydami į „Dėmesio centre“ klausimą:
Laidą „Dėmesio centre su Edmundu Jakilaičiu“ žiūrėkite kiekvieną pirmadienį 19:30 per TV3 televiziją ir naujienų portale tv3.lt!
O koalicijos partneriai tegu pasirenka, kaip jie nori, kad su jais pasielgtų rinkėjai - nudirtos odos avys - ar taip, kaip jie pasielgs su Tėvynės sąjunga, ar vis gi humaniškiau.