Seimas praėjusią savaitę priėmė svarstyti tokius Akcizų įstatymo pakeitimus: už balsavo 66 parlamentarai, prieš – 25, susilaikė 33. Toliau pataisas Seimas svarstys gruodį, kai jas aptars komitetai nei Vyriausybė pateiks išvadą, kurios paprašė finansų ministrė Gintarė Skaistė.
Lengvatinį tarifą dujoms balionuose Seimas panaikino šių metų gegužę priimdamas „žaliųjų“ kuro akcizų paketą – tada jos buvo išbrauktos iš atleidžiamų nuo akcizų produktų sąrašo. Tai numatanti pataisa įsigalios nuo 2024-ųjų sausio.
Akcizo iš visų suskystintų naftos dujų ir dujinių angliavandenilių į valstybės biudžetą ketinama surinkti apie 15 mln. eurų.
Naujos pataisos iniciatorė, Energetikos ir darnios plėtros komisijos narė Laima Nagienė sako, kad padidėjus akcizui išaugtų ir žmonių, kurie maistą gamina naudodami dujų balionus, išlaidos.
„Vienas balionas pabrangsta 8 eurais“, – Seime pristatydama pataisas sakė Seimo narė.
Tuo metu aplinkos ministras Simonas Gentvilas tvirtina, kad šių produktų tarifas padidintas siekiant apmokestinti rusišką kurą.
„Dabar tas momentas, kai turime apmokestinti importinį nesankcionuotą ir Rusijos karo mašiną maitinantį kurą, tai yra suskystintas naftos dujas“, – teigė jis.
S. Gentvilas skaičiavo, kad 2021 metais suskystintųjų naftos dujų importas iš Rusijos buvo vos 9 tūkst. tonų, 2022 metais – jau 72 tūkst. tonų: „Tai yra aštuoniais kartais padidėjęs importas iš Rusijos po karo“.
L. Nagienės teigimu, kai kuriems gyventojams vietoje balionų pasistatyti elektrinę viryklę nėra lengva ir tai daug kainuoja.
„Teko pasidomėti, kaip galima įrengti elektrines plyteles daugiabučiame name. ESO išduodamas sąlygas pareikalauja, kad turi būti galia padidinta bet kurioje laiptinėje. Šių sąlygų niekas neišduos, nes reikės pačiam įsirengti, kad ateitų elektros kabelis, kuris būtų instaliuotas ir kuris galėtų tą galią padidinti. Tai bus vėl iš gyventojų lėšų“, – kalbėjo parlamentarė.
Pasak S. Gentvilo, nuo 2019 iki 2023 metų žmonėms išdalinta 15 mln. eurų paramos pasikeisti balionus.
„200 eurų gyventojui įsigyti viryklę, 200 eurų – įvadui ir 200 eurų – administratoriui. Programa buvo tokia sėkminga, kad 2 tūkst. daugiabučių buvo pakeisti balionai ir pakeistos viryklės. Taigi, buvo dar pridėta 3,2 mln. eurų dar 650 daugiabučių pakeisti vien su šia programa. Kas dvidešimtame name mes išgyvendinome dujinius balionus per ketverius metus“, – tvirtino S. Gentvilas.
Tuo metu, pasak L. Nagienės, gamtinėms dujoms, kurias žmonės naudoja gaminti maistą ar šildymui, arba įmonės degina savo reikmėms, ir toliau numatytos lengvatos – atitinkamai 1,08 euro už ir 0,54 euro už megavatvalandę.
L. Nagienės teigimu, neatstačius lengvatos dujoms balionuose labiausiai nukentėtų Kelmės, Kupiškio, Mažeikių, Rokiškio, Molėtų, Skuodo, Joniškio, Švenčionių, Marijampolės, Šilalės ir mažų miestelių, kur gyvena apie 20 tūkst. vartotojų, gyventojai.
„Ten jie pasirinkimo neturi. Gamtinės dujos pro juos neina. Labai sena infrastruktūra ir visuose miestuose, miesteliuose būtent šitie grupiniai įrenginiai yra pastatyti prie šitų namų“, – teigė L. Nagienė.
Aplinkos apsaugos komitete dirbantis Kasparas Adomaitis pabrėžė, kad pataisa keliamas svarbus ir socialiai jautrus klausimas: „Turėtume įsigilinti vis dėlto, kiek ten yra realiai daugiabučių gyventojų, kurie nuo to gali būti pažeidžiami labiau“.
„Valstiečio“ Valiaus Ąžuolo teigimu, atsisakius lengvatos sunku bus šalies paukštynams.
„Jie neišgyvens arba bus priversti kūrenti krosninį kurą. Ką dabar, visus reikia priversti kūrenti krosninį kurą, kad būtų daugiau taršos?“ – piktinosi jis.
S. Gentvilo duomenimis, Lietuvoje veikia 52 paukštynai, o 10 iš jų šildosi naftos dujomis.
