Nidoje vis pluša darbininkai ir, panašu, toks vaizdas nesikeis. Daugiau nei 4 milijonai eurų, kuriuos turizmo infrastruktūrai gerinti nuo koronoviruso pandemijos nukentėjusioms šalies savivaldybėms paskirstė Ekonomikos ir inovacijų ministerija, iki Nidos neatkeliavo – ji liko pirmoji už brūkšnio.
„Šokiruotas švelniai tariant. Pora naktų be miego. Nes užmigti tiesiog neina, nes pradedi suprasti, jog Vilniuje dirbantys ir kuruojantys turizmą žmonės nežino, kad Neringa išskirtinai, šimtu procentų, nuo mero iki policijos pareigūno, žvejo ir gyventojo, gyvena dėl turizmo ir turistų“, – sako Neringos meras Darius Jasaitis.
Meras piktinasi, kad esą turizmui skatinti pinigų jie niekada ir taip negaudavo – viską finansuoti tekdavo iš savo lėšų, dalį kurių surenka iš turistų. Ir kai pagaliau tokia galimybė pasitaikė, vis tiek liko it musę kandę. Esą ministerija nepatikėjo, kad pinigai bus skirti turizmo infrastruktūrai.
„Turbūt matome daugybę dviračių stovų stato darbuotojai, suolų, tai noriu tik paklausti – jie skirti metalurgijos gamyklų darbuotojams ar šernams, ar briedžiams? Kam jie gali būti skirti?“ – klausia jis.
Anot mero, šio finansavimo stygių aiškiausiai pajus Nidos lankytojai. Mieste nepadaugės tualetų, nebus išasfaltuotų keliukų, įstrigs ir taip jau tiek vietiniams, tiek turistams atsibodę rekonstrukcijos darbai.
„Galbūt dar vieną vasarą jie atvažiavę, jie ras čia duobių. Kurių galėjo nerasti. Nes neturint pinigų, rangovai greitai darbų neužbaigia. Tai tik tiek, kad teks pakentėti vieną, kitą, trečią vasarą vis įkrentant į kokią duobę. Ne turistam, kažkam kitam, nes čia nėra turistų“, – tęsia D. Jasaitis.
Skirstydama lėšas, ministerija kito pajūrio kurorto – Palangos paraišką gauti finansavimą visai atmetė. Kurortas juos norėjo panaudoti Šventosios uosto statybai, tačiau ministerijos darbuotojai neva pareiškė, kad uostas yra valstybinis.
„Savivaldybės nevaldo žemės sklypų. Visi žemės sklypai yra valstybiniai. Tarkim pavyzdys – Palangos koncertų salė. Ji irgi pastatyta ant valstybinės žemės, įregistruota savivaldybės vardu ir išnuomota žemė iš valstybės kažkiek tai metų. Lygiai taip pat yra ir uostas. Tai tas motyvas nevertinti paraiškos yra visiškai nepriimtinas“, – teigia Palangos meras Šarūnas Vaitkus.
Tad Palangos meras net žada kreiptis į teismą. „Teisininkai dabar žiūri tą mūsų nevertinimą, tuos kriterijus ir Palangos miesto savivaldybė pasilieka teisę skųsti teismui“, – kalba Palangos meras Šarūnas Vaitkus.
Ekonomikos ir inovacijų viceministras sako suprantąs, kad visi nori pinigų, tačiau tenka atsirinkti. Juolab, kad paraiškų buvo dvigubai daugiau nei numatytų lėšų.
„Tikrai labai daug gavome paraiškų, daugiau nei 10 milijonų sumai buvo besikreipiančių. Komisija, kuri vertino, sudaryta ir iš nepriklausomų ekspertų, įvertino paraiškas ir tenka tik apgailestauti, kad ne visiem pareiškėjams užteko tų pinigų“, – sako ekonomikos ir inovacijų viceministras Vincas Jurgutis.
Vis tik pinigų užteko Plungei, Šilutei, Zarasams, Rokiškiui, Utenai ir dar devyniems miestams. Štai Panevėžys gavo tiek, kiek ir prašė – 104 tūkstančius eurų ir už juos įrengs ekstremalaus sporto aikštelę.
„Tai yra BMX dviratininkams, riedutininkams, paspirtukininkams ir taip pritrauks tiek mėgėjų sporto, tiek profesionalių, kad būtų galima tiek rengti varžybas, tiek pritraukti turistus į mūsų miestą“, – teigia investicijų projektų skyriaus vedėja Lina Bareikinė.
Pinigų turizmo infrastruktūrai gavo ir Šiauliai. 78 000 eurų, už juos šalia Talkšos ežero įrengs kelią, automobilių stovėjimo aikštelę ir šaligatvį.
„Atsiras 42 vietos skirtos atvažiuojantiems, kurie nori pabūti prie ežero, pailsėti ir pėstiesiems kurie šaligatviu galėtų susisiekti su miesto centru“, – tikina miesto ūkio ir aplinkos skyriaus vedėja Eglė Bružienė.
„Pasirodo, kad turistiniai miestai pas mus yra Šiauliai, Panevėžys, dar kažkas, bet išskirtinai ne Neringa“, – rėžia D. Jasaitis.
Turizmo infrastruktūrai gerinti lėšų taip pat gavo Akmenė, Druskininkai, Birštonas, Kretinga, Vilnius, Molėtai ir Ukmergė.
