Pokalbis su L. Kojala – TV3 žinių „Dienos komentare“.
NATO viršūnių susitikimo išvakarėse prezidentė Dalia Grybauskaitė sakė, kad nieko naujo šitame susitikime nebus, kad bus kartojamos senos formulės, tas pats, kas jau buvo pasakyta Madrido samite. Ar jūs sutinkate su tokiu vertinimu, kad čia nieko naujo iš esmės ir neįvyko?
Jei kalbėtume apie deklaracijos tekstą – taip. Turbūt naujų tezių mes neišgirdome, buvo pakartota, kad Ukraina taps NATO nare, bet tos formuluotės buvo pakankamai abstrakčios, neturinčios jokio konkretaus laikotarpio ar panašiai.
Bet vis tik buvo žengti praktiniai žingsniai, kurie labiau integruoja Ukrainą į NATO jau dabar. Pavyzdžiui, atsisakyta narystės veiksmų plano, kaip kliūties tam, kad narystė įvyktų. Be to, yra įkurta ir pirmą kartą Vilniuje susitiko NATO-Ukrainos taryba. Kitaip tariant, Ukraina sėdi su NATO šalimis dar nebūdama pilnaverte nare, kelia saugumo ir kitas aktualijas, ir galės tą daryti ateityje.
Daugiausiai ir buvo kalbama apie Ukrainos narystę, pakvietimą ar nepakvietimą, bet ne mažiau kalbama net apie mūsų – NATO Rytų flango – gynybą. Ar šitoje vietoje yra praktinės pažangos?
Tikrai labai reikšmingas žingsnis į priekį. Regioniniai gynybos planai buvo patvirtinti, juos sudaro tūkstančiai puslapių, kurie numato labai detalią, techninę grandinę, taip pat pajėgų pasiskirstymą tam, kad būtų užtikrinta, jog NATO planai yra ne tik popieriuje, bet ir bus realizuojami praktiškai.
Tad tai yra tikrai istorinė transformacija, kuri iš esmės grąžina NATO į tą laikotarpį, kuris egzistavo Šaltojo karo metu, kai parengties lygis buvo gerokai aukštesnis negu toks, koks jis tapo po Šaltojo karo.
Kai kas dabar smarkiai kritikuoja Lietuvą dėl jos pozicijos Ukrainos kvietimo į NATO atžvilgiu ir sako, kad reikėjo principingiau laikytis savo nuostatų. Ar jūs sutinkate su šia kritika?
Akivaizdu, kad 31 NATO valstybės tarpe konsensuso dėl to, kad Ukraina turi tapti NATO nare jau dabar, tikrai nėra. Ir net jei šiandienos deklaracijoje būtų kaip nors ambicingiau išreikšta, kad Ukraina taps NATO nare rytoj, poryt ar dar kažkada, vis tiek reikėtų pakartoti tą patį procesą kiekvienoje NATO valstybėje, patvirtinti jį ratifikacijos procese. Akivaizdu, kad šiandien tai nebūtų įvykę.
Bet kuriuo atveju, aš manau, kad Lietuvos tikslai buvo realizuoti, Ukrainos kelias į NATO yra pravertas, dėl to niekas nebesiginčija. Klausimas tik kaip ir kada galės būti realizuota iki galo.
Jūs nesutinkate su tais pesimistais, kurie sako, kad Vilniaus samitas nebuvo sėkmingas?
Aš optimistiškesnis. Buvo priimti sprendimai ir dėl Švedijos narystės galutinio finalizavimo, kuris, tikėkimės, įvyks šį rudenį, ir dėl regioninių gynybos planų, ir, manau, kad proveržis su Ukraina taip pat yra. Net jei ir galėjo būti dar optimistiškiau, tai nereiškia, kad nebuvo pasiekta tai, kas buvo labai svarbu.
Visą pokalbį žiūrėkite straipsnio pradžioje.