„Patyrėme dešimtis, jei ne šimtus atakų viso viršūnių susitikimo ir prieš pat susitikimą metu, (...) beveik su visomis be išimties buvo susitvarkyta“, – žurnalistams Seime ketvirtadienį sakė Kęstutis Budrys.
Taip jis kalbėjo po uždaro parlamentinių Nacionalinio saugumo ir gynybos bei Užsienio reikalų komitetų posėdžio NATO viršūnių susitikimo rezultatams aptarti.
„Buvo viskas raudona, kai vyko viršūnių susitikimas, ir susitvarkėme. (...) Raudona – nuo intensyvumo: buvo ir DDoS atakos, ir įvairios fišingo (angl. phishing) operacijos“, – sakė šalies vadovo patarėjas.
Jis pabrėžė, kad atakų metu „valstybės informaciniai resursai buvo apsaugoti“.
Besibaigiant Vilniaus viršūnių susitikimui, trečiadienį socialiniame tinkle „Telegram“ pasirodė informacija apie galimai nutekintus duomenis, susijusius su NATO renginio organizavimu. Dėl šio incidento policija pradėjo ikiteisminį tyrimą.
K. Budrys teigė, jog paviešinta informacija gali būti ir melaginga, tačiau pabrėžė, jog institucijos atlieka vertinimą.
Išvados – kitą savaitę
Apie 30-yje paskelbtų dokumentų, kurių autentiškumo tarnybos kol kas nepatvirtino, nurodomi konkretūs viešbučiai, kur apsistojo valstybių vadovai ir delegacijos, atvykimo į oro uostus laikai, vadovų apsaugos darbuotojų vardai ir pavardės, jų ginklų tipai, ryšio priemonių specifikacijos.
Paviešintos ir policijos antiteroristinių operacijų rinktinės „Aras“ snaiperių pavardės, skelbiami saugumo grupės posėdžių rengiantis viršūnių susitikimui protokolai, tuo metu planuoti sprendimai dėl oro erdvės, eismo, Rusijos ir Baltarusijos tranzito ribojimų.
Valstybės saugumo departamentas trečiadienį pranešė tiriantis incidentą. Savo ruožtu krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas sako, kad nutekinimas renginio nesutrukdė, o paviešinti duomenys nėra slapta NATO informacija.
Nacionalinio krizių valdymo centro (NKVC) vadovas Vilmantas Vitkauskas BNS sakė, kad tarnybos šiuo metu aiškinasi, ar paviešinti duomenys ar tam tikra jų dalis yra autentiški.
„Tie dokumentai yra PDF formatu, tai ten metaduomenų jokių nėra, yra paveiksliukas, tai į tą paveiksliuką galima pripaišyti bet ką. Nereikia niekad skubėti su išvadomis, reikia tiksliai įsivertinti, kas buvo“, – kalbėjo NKVC vadovas.
Jis pabrėžė, kad tyrimui teikiamas prioritetas, o galutinę išvadą tikimasi turėti kitą savaitę.
Žalą vertina kaip minimalią
V. Vitkauskas teigė, kad prieš viršūnių susitikimą ir jo metu daugiausia buvo rengiamos kibernetinės bei informacinės atakos. Tai ir įsilaužimai į garsines sistemas, vietines radijo stotis, informacinius tekstus, skleidžiant dezinformaciją.
„Tokių epizodų dar nesame turėję Lietuvoje. Tai pakankamai naujas metodas. (...) Toks aktyvumas ir grėsmės lygis išliko iki pat renginio pabaigos. Šiandien jau yra aprimęs kibernetinis laukas mūsų puolimo: DDoS atakų ir informacijos vagysčių“, – kalbėjo centro vadovas.
„Kitas laukas, kurį prognozavome, ir tai taip pat pasitvirtino, tai – informacinės atakos ir dezinformacija“, – pridūrė jis.
Vis dėlto žala, anot V. Vitkausko, buvo minimali.
Anot NKVC vadovo, buvo ruošiamasi ir kitoms grėsmėms, tokioms kaip elektros tiekimo nutraukimas, bandymas išgauti slaptą valstybinę informaciją, tačiau tai neįvyko.
Jis taip pat pabrėžė, kad pasienyje nefiksuota neteisėtų migrantų, išskirtinių provokacijų, išskyrus atvejį, kai Baltarusija kurį laiką atsisakė susigrąžinti su suklastotais dokumentais vykusį Pakistano pilietį.
NATO viršūnių susitikimas Vilniuje vyko liepos 11–12 dienomis.
