Apie tai politologas kalbėjo naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“.
Kaip jums atrodo, čia yra tik žodžiai, ar Lukašenka iš tiesų planuoja kažką daryti?
Istoriškai žiūrint, Lukašenkos žodžių yra daugiausia. Jų yra daug, jie yra labai prieštaringi, jie yra skirti manipuliuoti tiek Vakarais, tiek Maskva. Šiai dienai atrodo, kad tai yra daugiau žodžiai.
Manau, kad irgi galime tikėtis, kad bus tam tikri veiksmai. Bendros pratybos visuomet būdavo, ir prieš vasario mėnesio puolimą prieš Ukrainą irgi buvo bendros pratybos. Mes matėme dalį veiksmų Kazachstane prieš beveik metus. Tai sakyti, kad tai vien tik žodžiai ir kad nebus tam tikrų veiksmų, kažkokios imitacijos, turbūt nereikėtų.
Bet didžiąja dalimi Lukašenka pardavinėja savo meilę Kremliui, bando demonstruoti savo lojalumą. O kažkokie veiksmai, kurie būtų nukreipti tiesiai prieš Ukrainą, kad Baltarusijos kariai eitų į Ukrainos teritoriją su savo uniforma, yra labai pavojingas dalykas ir Lukašenka tą labai gerai žino.
Viena – Ukraina yra gerokai labiau pasiruošusi nei vasario mėnesį, antra – Lukašenka puikiai supranta, kad iš jo teritorijos šiaip ar taip jau skrenda raketos, eina Rusijos kariai ir Ukraina yra nukreipusi dalį savo karių ir pabūklų į jų teritoriją. Trečia, ir turbūt svarbiausia – tai dramatiškai keičia ir visuomenės situaciją, nes 2020 metai baigėsi, bet protesto nuotaikos nesibaigė.
Reikia tik vieno kažkokio akstino ar dramatiško pokyčio, o kariuomenės įsitraukimas yra tas dramatiškas pokytis, paliečiantis labai didžiulę visuomenės dalį. O Baltarusijos kariai lygiai taip pat žino ir matė, kad Rusijos kariai grįžo per morgus, per ligonines, sudaužyti vasario–kovo mėnesiais, tai jie lygiai taip pat nedega noru veržtis į Ukrainos teritoriją ir ten žūti.
Ar Baltarusijoje be Lukašenkos dar yra norinčių daryti tokius dalykus?
Baltarusijos visuomenė – priešingai nei Rusijos – kur kas labiau priešinasi karui ir jo nepalaiko. Tačiau bet kuriuo atveju yra ir gana reikšminga dalis tų, kas yra režimo valdžios aparate, yra dalis kariuomenėje, kurie turi gana tamprius ryšius su Rusijos kariškiais ir panašiai.
Nėra akivaizdaus atsakymo. Kai klausiate, ar gali, tai atsakymas yra taip, gali. Kokia tikimybė? Tikriausiai žema dėl to, kad rizikos yra labai didžiulės ne tik pačiam Baltarusijos režimui, bet lygiai taip pat ir Rusijos režimui. Nes jie dabar kovoja dėl Ukrainos teritorijos, o jeigu įsitraukia baltarusiai – jie kovoja ir dėl Baltarusijos teritorijos.
Tai atriša rankas Ukrainai, atriša rankas ir Vakarams. Bus prarandama ne tik Ukrainos teritorija, kas yra neišvengiama, bet ir Baltarusijos teritorija, kuri šiaip ar taip visaip bando įrodyti esanti neutrali balansuojanti ir panašiai. Daug kas pastatyta ant kortos.
Yra protu nesuvokiama, kodėl Baltarusijos režimas turėtų taip elgtis, nes tai reikštų jo pabaigą. Bet protu nesuvokiamų dalykų mes jau matėme per pastaruosius metus.
O kaip Lukašenkai pavyko vis išsukti uodegą ir neįsitraukti?
Baltarusijos režimas laikosi ant dviejų stulpų. Vienas yra jėgos struktūros ir jų lojalumas Lukašenkai, antras yra finansinės injekcijos ir Kremliaus parama. Čia šiuo atveju Lukašenka yra priverstas daryti špagatą tarp šitų dviejų dalykų, suvokdamas, kad jeigu jis nepataikauja, nedomonstruoja lojalumo – o lengviausia yra demonstruoti kažkokiais žodiniais susitarimais, fotografijomis, vizitais ir jis tai aktyviai daro – jis neužsitikrins Kremliaus finansinės paramos.
Bet jis negali rizikuoti jėgos struktūrų parama. Jeigu jis tik nukreipia karius į Ukrainos teritoriją, tai reiškia mirtis, tai reiškia ir vidaus struktūrų, ir visuomenės nepasitenkinimą. Jis negali aukoti vieno dėl kito. Dėl to mes matome nuolatinį balansavimą.
Bet kartu reikia pabrėžti, kad čia nėra jokio Lukašenkos geranoriškumo. Mes neturime turėti jokių iliuzijų, kurioje pusėje jis žaidžia. Jis žaidžia Kremliaus pusėje ir kol kas Baltarusijos kariai nėra įvesti į Ukrainos teritoriją tik todėl, kad tai yra paties Baltarusijos režimo ir jo išgyvenimo klausimas.
Visą diskusiją, kurioje dalyvavo ir buvęs Lietuvos karinės žvalgybos vadas Gintaras Bagdonas, žiūrėkite straipsnio pradžioje.
