Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pasiūlė vamzdynais tiekiamas gamtines dujas į Pietų Europą tiekti per Turkiją, kai praktiškai visiškai nutrūko srautas per „Nord Stream“.
Ši idėja iš karto sukėlė Europos galiūnių, tokių kaip Prancūzija, susirūpinimą, o prezidento Emmanuelio Macrono biuras pareiškė, kad toks pasiūlymas yra „beprasmis“.
Rusija jau tiekia Turkijai dujas per jungtį „TurkStream“, nutiesta po Juodąja jūra.
R. T. Erdoganas ketvirtadienį grįžęs iš derybų su V. Putinu Kazachstane pareiškė, kad naujasis dujų paskirstymo centras greičiausiai bus įkurtas Trakijoje, šiaurės vakarų regione netoli Bulgarijos.
„Turime nacionalinį paskirstymo centrą, bet, žinoma, dabar tai bus tarptautinis paskirstymo centras“, – R. T. Erdoganas sakė žurnalistams po ketvirtojo susitikimo su Rusijos lyderiu per pastaruosius tris mėnesius.
„Šiuo klausimu nelauksime“, – pridūrė prezidentas.
Blėstanti paliaubų derybų tikimybė
Dujų kainos drastiškai išaugo nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios, o Europai nelengva rasti alternatyvių energijos šaltinių, kai Maskva, reaguodama į Vakarų sankcijas, ėmė mažinti tiekimą.
Padėtis dar labiau pasunkėjo rugsėjį sprogimams sugadinus iš Rusijos į Vokietiją einantį dujotiekį „Nord Stream“.
V. Putinas šią savaitę pareiškė, kad Rusija užkirto kelią ir planuotai atakai prieš dujotiekį „TurkStream“, nors ir nepateikė kokių nors įrodymų ar smulkesnės informacijos.
„Mes sparčiai kuriame apsaugos tinklą“ naujajam dujų paskirstymo centro projektui, pareiškė R. T. Erdoganas.
Naujam paskirstymo centrui sukurti prireiktų ne vienerių metų ir didelių investicijų, kurias Rusija gali būti nepajėgi skirti, nes jos ekonomika traukiasi dėl Vakarų sankcijų.
Europos Sąjunga taip pat imasi skubių priemonių, siekdama panaikinti savo dešimtmečius trukusią priklausomybę nuo rusiškos energijos tiekimo.
Visgi Turkijos užsienio reikalų ministras Mevlutas Cavusoglu tvirtino, jog Europai reikia „papildomų vamzdynų, papildomų įrenginių“, kad sušvelnintų energetinę krizę.
„Tai yra pasiūlos ir paklausos klausimas“, – kalbėjo M. Cavusoglu.
NATO narė Turkija atsisakė prisijungti prie tarptautinių sankcijų Rusijai ir siekia pasinaudoti šiuo neutraliu statusu, kad suburtų kariaujančias šalis deryboms dėl paliaubų.
Nepaisant to, M. Cavusoglu penktadienį pripažino, kad paliaubų galimybė laikui bėgant mažėja.
„Karas pažengė į priekį, paliaubų galimybė sumažėjo, bet mes tęsime savo pastangas“, – pažymėjo ministras.
