„Vakarų laivų gamykla“ niekada nemiega. Ištisą parą keliomis pamainomis dirbantys įvairiausių sričių specialistai stato laivus Lietuvai ir kitoms šalims. Laivo korpuso statyba užtrunka nuo pusės iki pusantrų metų, visiškai laivą gamykla pastato vidutiniškai per dvejus metus.
„Mes tikrai nenusileidžiame Europai, nenusileidžiame pasauliui, nes, pažiūrėkite, jei kažkuo nusileistume ar negalėtume konkuruoti, tai neturėtume užsakymų, tai labai paprasta“, – sako „Vakarų laivų gamyklos“ įmonių grupės generalinis direktorius Arnoldas Šileika.
Klaipėdos gamykloje gautas dar vienas užsakymas – gamyklos darbuotojai surinkinėja keltą. Darbininkai jį nudažė ir tiems, kurie su mašina yra kėlęsi į Kuršių Neriją, šis keltas jau turėtų būti puikiai atpažįstamas. Jis – naujausias gamykloje pastatytas laivas Lietuvai. Šiuo metu darbuotojai pluša šiame, vokiečiams skirtame laive.
„Tai yra unikalus laivas, daugiafunkcinės paskirties, skirtas gelbėjimo ir paieškos darbams jūroje. <...> Laivo svoris yra įspūdingas – tai yra vienas didesnių mūsų projektų – 6000 tonų. Tai tikrai svoris labai didelis“, – pasakoja A. Šileika.
Įprastai laivai į vandenį yra nuleidžiami taip – dokas su visų laivu atsišvartuoja ir vilkikų yra nuplukdomas į marias. Tada jis nugramzdinamas į vandenį ir vilkikai jau plūduriuojantį laivą ištempia. Tačiau šis, vokiečiams skirtas laivas, tokiam nuleidimo būdui per didelis, todėl uosto direkcija turėjo rekonstruoti ir sustiprinti vieną iš krantinių. Ja nuo šiol naudosis ir kiti pastatyti didžiuliai laivai.
„Infrastruktūrai mes išleidome apie du su puse milijono eurų. Nuo praeitų metų rudens iki dabar, iki liepos pradžios, šitas darbas buvo padarytas ir tokiu būdu reikėjo labai tiksliai suplanuoti, kad laivas galėtų šita infrastruktūra pasinaudoti“, – pasakoja Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos vadovas Algis Latakas.
Naująja infrastruktūra gamykla jau pasinaudojo. Laivą darbininkai bėgiais užvežė ant baržos, šią vilkikai nutempė į marias. Skirtingai nei visas iškart grimztantis dokas, čia iš pradžių panyra galinė baržos dalis, tada priekinė. Specialistai yra apskaičiavę, kad tokia nardinimo technika efektyvesnė įvairias aspektais. Jau vandenyje esantį laivą, vilkikai prišvartuoja prie krantinės, kur dabar jis ir stovi, o darbininkai tęsia vidaus darbus.
„Mes šiuo metu statome dar du tokius laivus. Kontraktą turime trim tokiems laivams. Tai pirmas į pabaigą, antras priduotas kitų metų viduryje ir paskutinis 2025 metais“, – teigia A. Šileika.
Jaučiamas darbuotojų trūkumas
Kai jau baigtą laivą gamykla perduos vokiečiams, jų laukia naujas užsakymas. Uosto direkcija nori turėti elektra ir vandeniliu varomą laivą, kuris iš atplaukusių laivų surinks taršias ir pavojingas atliekas. Tai lijalinis, kitaip sakant, užterštas degalais vanduo, atliekos iš laivų variklių skyrių. Visos jos – labai pavojingos aplinkai.
„Laivas yra modernus, jis numatytas apie 500 kubinių metrų laivas, kuriame įrengtos penkios talpos“, – sako A. Latakas.
Jis į vandenį turėtų būti nuleistas po poros metų. Vis tik gamyklos vadovai tikina, jog labai trūksta žmonių – suvirintojų, korpusų surinkėjų, smėliuotojų-dažytojų ir kitų tokio tipo specialistų. Iš viso 200 žmonių. Ir tokia situacija ne tik Klaipėdoje.
„Pietų Korėjoje mes skaitome informaciją, kad nukelinėjami laivų pridavimo planai dėl to, kad trūksta darbuotojų. Tai tokią problemą turime taip pat“, – neslepia A. Šileika.
Naujokams įmonė siūlo po 10–12 eurų už valandą, kuo kvalifikacija didesnė, tuo ir pinigų galima gauti daugiau. Tiesa, laivų statytojai turi ir kuo pasidžiaugti. Rusijai užpuolus Ukrainą labai sukilo metalo kainos.
„Jos negrįžo į tą pradinė padėtį, kad buvo prieš karą, bet jos yra nuspėjamos. Nes anksčiau jos buvo nenuspėjamos ir mes kaip tik pataikėme su šiuo laivu, kai metalo kaina buvo 2700–3000 eurų už toną. Dabar yra 1200–1300“, – sako A. Šileika.
Vakarų laivų gamyklos įmonių grupė per metus Klaipėdoje į vandenį nuleidžia po 6 laivus. Visame pasaulyje tokios gamyklos kasmet pastato apie 3000 laivų. Europoje yra trys šimtai laivų statyklų, pasaulyje – apie tūkstantis.
Plačiau apie tai – vaizdo įraše straipsnio pradžioje.
.jpg)
