algis latakas

Prie Norvegijos krantų dreifuojantis 20 tūkst. tonų rusiškos amonio salietros gabenantis audros apgadintas laivas „Ruby“ pašalino Klaipėdos uostą iš savo kelionės dokumentų, sako uosto vadovas. Pasak Algio Latako, tai reiškia, kad laivo įgula uosto prašymu oficialiai nebenurodo Klaipėdos galutine kelionės kryptimi. „Pavyko suderinti, kad laivas išimtų Klaipėdos pavadinimą iš savo dokumentų. (...) Dokumentuose buvo nurodyta Klaipėda“, – pirmadienį BNS sakė A. Latakas.

Prie Norvegijos krantų dreifuojantis su Maltos vėliava plaukiojantis audros apgadintas laivas „Ruby“ dar nerado uosto, kuriame galėtų iškrauti 20 tūkst. tonų rusiškos amonio salietros prieš atplaukiant į Klaipėdos uostą remontui, sako uosto vadovas Algis Latakas. Praėjusią savaitę teigęs, jog uostas pavojingam kroviniui rastas, ketvirtadienį jis informavo, kad laivas nebuvo iškrautas Norvegijos Andenės uoste, kaip numatyta anksčiau. „Buvo numatę Andenėje išsikrauti, netoli Tromsio.

Klaipėdos uostas kol kas negavo prašymo priimti su Maltos vėliava plaukiojantį audros apgadintą laivą „Ruby“, gabenantį rusišką amonio salietrą ir šiuo metu esantį prie Norvegijos krantų, sako uosto vadovas Algis Latakas.  „Šitas laivas toliau plaukia apie Norvegijos krantus, jis yra nutolęs šiek tiek nuo uostų. Mūsų žiniomis, kadangi tos žinios yra gana ribotos, Klaipėdos uostas jokios paraiškos priimti šitą laivą neturi“, – žurnalistams pirmadienį Klaipėdoje sakė A. Latakas.

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos vadovas Algis Latakas sako, kad rusiškos salietros krovinys į Klaipėdą nebuvo priimtas ir jam rastas kitas uostas. Tačiau, anot jo, dar bus sprendžiama, ar pats laivas, plaukiantis su Maltos vėliava, galės būti remontuojamas Klaipėdoje. „Uostas yra atrastas, kuris sutinka šį krovinį priimti, iškrauti.

Vidaus reikalų ministrei tvirtinant, kad esant poreikiui šalies gyventojų evakuacijos jūra potencialas būtų labai didelis, per Klaipėdos uostą Danijos kapitalo keltų operatoriaus DFDS ir kitais keltais galėtų išvykti šimtai tūkstančių žmonių, sako uosto vadovas Algis Latakas.

Klaipėdos uoste iki 2026-ųjų už 12 mln. eurų planuojant įrengti vandenilio gamybos ir pildymo infrastruktūrą, šis kuras ateityje galėtų būti gaminamas ir planuojamoje vystyti pietinėje uosto dalyje, sako jo vadovas Algis Latakas.  „Mes galvotume tai daryti (plėsti vandenilio gamybą – BNS). Matyt, tai labai priklausys nuo šito pirmo (vandenilio gamybos projekto – BNS). (...) Pirmiausia, jis parodys, kaip galima Lietuvoje tai padaryti.

Po dvejų metų turėtų paaiškėti, kaip bus plečiamas Klaipėdos uostas – ar maždaug  milijardo eurų vertės projektas guls ant valstybės pečių, ar tuo užsiims privatus investuotojas, o galbūt – verslo ir valdžios tandemas, sako uosto vadovas Algis Latakas.  Pasak jo, vienai valstybei tai būtų sunki užduotis, todėl geriausias variantas būtų didelės tarptautinės bendrovės pritraukimas. Be to, svarstoma, kad naujos teritorijos vystymas galėtų būti perduotas ir Klaipėdos uosto kompanijoms.

Nuo šių metų tapusi akcine bendrove Klaipėdos jūrų uosto direkcija gali padėti atstatyti sugriautus Ukrainos uostus ir juose įsitvirtinti ilgesniam laikui, sako uosto vadovas Algis Latakas. Anot jo, Klaipėdos uostas galėtų investuoti ir į infrastruktūrą Brazilijoje. A. Latakas interviu BNS sako, jog Ukrainos uostai prašo pagalbos atstatant karo apgadintą infrastruktūrą.

Klaipėdos uoste šiemet per 10 mėnesių, preliminariais duomenimis, jau perkrauta 27 mln. tonų krovinių. Per visus metus jų tikimasi krauti 33 mln. tonų, kitais metais – 31 mln. tonų, o krova turėtų atsigauti 2025-aisiais, sako uosto vadovas Algis Latakas. Klaipėdos jūrų uosto direkcijos vadovas BNS sako neatmetantis galimybės, kad krova šiemet gali būti ir mažesnė nei 33 mln. tonų.

Plėtojant glaudesnius ryšius su Singapūru, Lietuvos tikslas yra didinti krovinių srautus į ir iš šios valstybės, sako Klaipėdos jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Algis Latakas. Anot jo, ši Pietryčių Azijos šalis galėtų prisidėti ir plėtojant uosto infrastruktūros projektus ateityje. „Lietuvos dvišalio bendradarbiavimo su Singapūru jūrinio transporto srityje tikslas yra didinti esamus krovinių srautus iš ar į Singapūrą, pritraukti naujų krovinių rūšių.

Klaipėdą savaitgalį drebina išskirtinis ir pirmą kartą uostamiestyje vykstantis renginys. Uosto akvatorijoje, kur leidžiamas maksimalus greitis yra 15 kilometrų per valandą, laksto F2 vandens formulės, jos išvysto 200 kilometrų per valandą greitį. Vyksta šios sporto šakos pasaulio čempionatas. Tokiam renginiui Klaipėda ruošėsi ištisus metus ir, kad jis pavyktų teko net laikinai uoste sustabdyti laivybą. Tokio renginio Klaipėda dar nematė.

Klaipėdos uoste prasidėjo grandiozinės statybos. Už 80 milijonų eurų vietoj senos Tarptautinės perkėlos ten pradėta įrenginėti vėjo jėgainių parkų jūroje aptarnavimo zona. Ją užbaigus, Klaipėdos uoste bus remontuojamos, surenkamos ir kraunamos vėjo jėgainės Lietuvos, Latvijos, Estijos, Lenkijos, Švedijos ir net Danijos vėjo jėgainių parkams jūroje. Buvusioje Tarptautinėje perkėloje Klaipėdoje darbuojasi ekskavatoriai. Visą buvusią infrastruktūrą jie lygina su žeme.

Vieno laivo statyba užtrunka apie dvejus metus. Tam prireikia kelių šimtų žmonių darbo ir milijonų eurų. Tiesa, laivų statytojai sako, kad specialistų trūksta ir ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje. Tad šios specialybės darbuotojų paklausa vis labiau auga. „Vakarų laivų gamykla“ niekada nemiega. Ištisą parą keliomis pamainomis dirbantys įvairiausių sričių specialistai stato laivus Lietuvai ir kitoms šalims.

Dėl Vakarų sankcijų pernai nutraukus Baltarusijos „Belaruskalij“ trąšų krovą Klaipėdos uoste, jos gali būti išvežamos per Rusijos uostus, kur pastaruoju metų trąšų perkraunama daugiau, sako Klaipėdos uosto vadovas Algis Latakas. Jo teigimu, trąšų ir ir kitų krovinių krova didėja rytinėje Baltijos pakrantėje esančiuose Ust Lugos, Sankt Peterburgo ir Primorsko uostuose.  „Krovinių sudėtis pasikeitė neišpasakytai, šituose uostuose labai sumažėjo konteinerių krova, bet padidėjo trąšų.

Penktadienį Klaipėdoje prasidėjo 64-oji Jūros šventė. Jos atidarymo ceremonijoje apsilankė ne tik Klaipėdos miesto savivaldybės meras Arvydas Vaitkus, tačiau ir Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda su pirmąja šalies ponia Diana Nausėdiene. Mėlyna spalva sužibusiame mieste D. Nausėdienė pademonstravo taip pat mėlynos spalvos derinį.

Klaipėdos uoste išbandžius autonominį povandeninį droną uosto vadovai sako, kad jis praverstų krantinių tyrimams ir kitiems darbams. Vienas projekto autorių teigia, jog priimti užsakymus jau pasiruošta, toks įrenginys kainuotų iki 1,3 mln. eurų. Uosto direkcijos vadovas Algis Latakas sako, kad ateityje įmonė norėtų turėti tokį įrenginį.

Klaipėdos jūrų uosto akvatoriją už 4,9 mln. eurų trejus metus nuolat valys belgų įmonė „Jan de Null“ – ji laimėjo Klaipėdos uosto direkcijos skelbtą konkursą.  Su įmone pasirašyta trejų metų trukmės sutartis, akvatorijos valymo darbai bus atliekami reguliariai, pranešė direkcija.

Nuo šiol klaipėdiečiai bei miesto svečiai uostamiestyje galės išvysti milžiniškus krovininius, kruizinius ar karinius laivus. Baigti trejus metus trukę ir beveik 100 milijonų eurų kainavę uosto kanalo gilinimo darbai. Tad į Klaipėdą jau gali atvykti kur kas didesni laivai nei iki šiol. Netoli uosto vartų, į Kuršių marias iš laivo šoka narai. Ir štai, 15 metrų gylyje, drumzliname vandenyje vienas jų bando sučiupti raudoną juostelę. Narui tai pavyksta.

Kitais metais sueina 140 metų, kai buvo įžiebtas populiariausias tarpukario Klaipėdos simbolis – ant molo stovėjęs Baltasis švyturys. Daugiau nei 70 metų istorikai galvojo, kad Antrojo pasaulinio karo pabaigoje sunaikinto švyturio neliko nė pėdsako, tačiau vienas uostamiesčio paveldo tyrinėtojas ėmė ir atrado tikslią vietą, kur švyturys stovėjo. Dabar istorikai siekia jį atstatyti, tačiau atsakingos institucijos į tokius norus žvelgia abejingai.

Milijonų tonų Baltarusijos „Belaruskalij“ trąšų dėl Vakarų sankcijų netekusios Klaipėdos uosto krovos bendrovės Birių krovinių terminalas (BKT) didžiausias akcininkas Igoris Udovickis iki šiol neišpirko iš „Belaruskalij“ 30 proc. šios įmonės valdomų BKT akcijų, tačiau užsitikrino sprendimų priėmimą nedalyvaujant baltarusiams. Tau rodo Registrų centrui pateikti dokumentai.  I. Udovickis pastaruoju metu nekomentuoja nieko, kas susiję su jo verslu.

Klaipėdos uosto vadovas Algis Latakas sako, kad akcine bendrove šiemet tapusi Klaipėdos uosto direkcija per artimiausius metus gali investuoti į užsienio uostų terminalus, tarp jų – ir į Rusijos karo sugriautus Ukrainos uostus. „Realu, vienaip ar kitaip mūsų vienas iš tikslų tai yra, esame strateginiame plane nusimatę komercinę dalį plėsti net geografiškai, kad būtų padidintos pajamos“, – ketvirtadienį spaudos konferencijoje Klaipėdoje sakė A. Latakas.

Klaipėdos uoste pernai perkrauta 36 mln. tonų krovinių – 21 proc. mažiau nei 2021 metais (45,6 mln. tonų). Klaipėdos uosto vadovas Algis Latakas tokį rezultatą vertina gerai.  „Reikėtų pasakyti, kad uosto rezultatas tam tikromis prasmėmis yra geras. (...) Nežinodami, kad karas bus, prognozavome, kad krova bus apie 30-32 milijonai tonų, bet yra 36 milijonai“, – ketvirtadienį spaudos konferencijoje Klaipėdoje sakė A. Latakas.

Jūra nusiaubė Klaipėdos paplūdimius. Taip nuplovė kopas, kad į vandenį nučiuožė suoliukai ir takeliai, bangos vos nenusinešė gelbėtojų bokštelio ir dušinių. Mokslininkai teigia, kad dėl šylančio klimato ir kylančio Baltijos vandens lygio toks gamtos siautėjimas tik stiprės, o žmogus gali nebent jį pristabdyti. Klaipėdos paplūdimys ties Pirmąja Melnrage – jūra nuplovė milžinišką smėlio plotą, kopa virto skardžiu su ant jo pakibusiu takeliu, kuris anksčiau vedė prie jūros.

Klaipėdos uostas per vienuolika šių metų mėnesių perkrovė 33,3 mln. tonų krovinių, arba 20 proc. mažiau nei pernai tuo pačiu metu, kai krauta 41,7 mln. tonų.  Uosto vadovas Algis Latakas sako, kad norint, jog krova augtų, uostas turi tapti krovinių paskirstymo centru.  „Siekiant, kad krova Klaipėdos uoste augtų, vien tik Lietuvos ekonomikos nepakanka, privalome orientuotis į aplinkines rinkas, būti uostu–krovinių paskirstymo centru“, – uosto direkcijos pranešime teigė A. Latakas.

Klaipėdos uoste šiemet perkrautų standartizuotų konteinerių (TEU) skaičius perkopė milijoną, patvirtino uosto vadovas Algis Latakas. „Gruodžio 19 dieną buvo pasiektas toks skaičius, kurio iš tikrųjų niekad nebuvo, tai yra milijonas konteinerių. Tai yra neįtikėtina, tai tikrai mūsų sėkmė, tai rodo, kad yra jėgų, yra idėjų, yra galimybių“,– trečiadienį Klaipėdoje žurnalistams sakė A. Latakas.

Klaipėdos uosto direkcijos vadovas Algis Latakas galės toliau vadovauti uostui, valstybės įmonę nuo kitų metų pradžios pertvarkius į akcinę bendrovę, pranešė Susisiekimo ministerija. „Keičiantis Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos statusui, siekiame užtikrinti sklandų persitvarkymo laikotarpį, nenutrūkstamą veiklą ir patikimą vadovavimą įmonei. Dabartinis uosto direkcijos generalinis direktorius Algis Latakas toliau eis pareigas“, – pranešime sakė susisiekimo ministras Marius Skuodis.

Skaudi nelaimė prie Klaipėdos uosto vartų. Iš įplaukti besiruošiančio laivo su Panamos vėliava iškrito ir bangose dingo įgulos narys – 43 metų filipinietis bocmanas. Jo ieškoti suskubo gausios pajėgos, pakeltas karinių oro pajėgų sraigtasparnis. Deja, aptikti pavyko tik vyro pirštinę. Lediniame vandenyje išgyventi jūreivis galėjo vos keliasdešimt minučių, tačiau jis net nedėvėjo gelbėjimosi liemenės. Klaipėdos uoste sujudimas.

Valstybės įmonei Klaipėdos jūrų uosto direkcijai kitų metų pradžioje tapus akcine bendrove, jai turėtų vadovauti naujos valdybos pirmininkas, sako Susisiekimo ministerija. Įmonių valdymo ekspertas teigia, kad dabartinis uosto vadovas galėtų pretenduoti į naują valdybą, tačiau  Algis Latakas teigia šiuo metu apie tai dar negalvojantis.

Rusijos pradėtas karas Ukrainoje smogia Klaipėdos uostui, kurio atstovai jau skaičiuoja nuostolius. Esą šiemet krovinių skaičius krito penktadaliu. Uostas su nerimu žvelgia į ateitį: prognozuoja, kad naujausias sankcijų Rusijai paketas dar labiau sumažins plukdomų krovinių skaičių. Klaipėdos uoste šiais metais darbo mažiau nei anksčiau. Putino kariams įžengus į Ukrainą ir Vakarams įvedus Rusijai sankcijas, krovinių skaičius pradėjo kristi.

Klaipėdos uostas per devynis šių metų mėnesius perkrovė 27,1 mln. tonų krovinių – 19,3 proc. (6,5 mln. tonų) mažiau nei pernai tuo pat laiku. Krovos rezultatams įtakos turėjo ir tai, kad laikinai neveikia dvi Lietuvos trąšų gamyklos. „Tai geresnis skaičius nei planuota – planuota, kad šiemet jis (krovos rezultatas – BNS) bus mažesnis apie 30 proc.“, – ketvirtadienį spaudos konferencijoje sakė Klaipėdoje uosto vadovas Algis Latakas.

Atsisakius planų Klaipėdos uostą plėsti į Baltijos jūrą, jis plečiamas gilyn į Kuršių marias – tai būtina, nes kroviniai netolimoje ateityje jame gali netilpti, sako Klaipėdos jūrų uosto direkcijos vadovas Algis Latakas. Jo teigimu, praradus eksportą iš Rytų uoste auga importuojamų krovinių dalis.  „Klaipėdos uostas tampa importo uostu, tą šiemet matome, o kitais metais galėsime stipriai įvardinti“, – interviu BNS sako A. Latakas.

Klaipėdos uostas 5–7 mln. tonų gerina šių metų pradžioje skelbtą krovos prognozę ir tikisi per 2022-uosius perkrauti apie 37 mln. tonų krovinių, sako uosto vadovas Algis Latakas.  „Mes planavome, kad 2022 metais bus apie 30-32 mln. tonų krova maždaug. Sakyčiau, kad bus 37 mln. tonų“, – interviu BNS sakė A. Latakas. Pernai uoste perkrauta iki 45,6 mln. tonų krovinių, o metų pradžioje jo vadovų skelbtas pesimistiškiausias scenarijus numatė, jog krova šiemet mažės daugiau nei 30 procentų.

Užburiantys vaizdai Klaipėdos paplūdimyje. Ten kasdien plaukiojanti žemsiurbė pakrantę pildo smėliu. Smėlio ir vandens fontanas nusidriekia kelias dešimtis metrų, o darbai vyksta visai netoli kranto. Taip įplaukos kanalą gilinantys uostininkai sugalvojo prisidėti prie audrų nuniokotų paplūdimių atstatymo. Klaipėdiečius traukiantis, o miesto svečius žavintis vaizdas. Smėliu pildoma uostamiesčio Melnragės priekrantė.

Po pusantrų metų darbo Klaipėdos universiteto mokslininkai pristato išskirtinį pasaulyje išradimą – biotechnologiją, kuria natūraliai ir nekenkiant gamtai galima sunaikinti vandenyje pasklidusius naftos teršalus. Įrodydami, kad išradimas veikia, mokslininkai pirmą kartą Lietuvos istorijoje į Kuršių marias tyčia išpylė naftos. Klaipėdos universiteto mokslininkai atlieka unikalų eksperimentą.

Lietuvoje naftos perdirbimo gamyklą turinčio Lenkijos naftos koncerno „Orlen“ planai dalyvauti vėjo jėgainių parko Baltijos jūroje statybos projekte yra labai rimti, sako uosto vadovas. „Esame atviri visiems potencialiems investuotojams. Šiandien išgirdome, kad „Orlen“ planai dėl vėjo jėgainių labai rimti.

Pernai dalį krovinių bei pajamų praradusi ir nuostolingai veikusi naftos ir suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalų operatorė „Klaipėdos nafta“ praradimus tikisi kompensuoti iš naujų paslaugų bei klientų, sako bendrovės vadovas. Be to, rekonstravus krantinę įmonė nuo šiol gali priimti nebe du, o tris tanklaivius vienu metu.

Klaipėdos uosto vadovas Algis Latakas sako, kad pagal pesimistiškiausią scenarijų uosto krova šiemet gali sumažėti daugiau nei 30 proc. – iki 31 mln. tonų. „Buvo skaičiuota, kad Klaipėdos uoste 2022-aisiais metais bus kraunama 31 milijonas tonų (krovinių – BNS), bet tada neturėtų būti visiškai sankcionuotų arba ketinamų sankcionuoti baltarusiškų krovinių“, – trečiadienį spaudos konferencijoje sakė Algis Latakas.

Klaipėdos uoste mažėjant tranzitinių krovinių iš Rytų, reikia atsisukti į Vakarus, iš kurių per jūrą daugėja konteinerinių pervežimų, ro-ro krovinių, sako valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Algis Latakas    „Mūsų mintys dabar turi būti sukoncentruotos į jūros pusę, į Klaipėdos uosto galimybę būti vadinamuoju „hubu”, vystyti veiklas, kurios kuria pridėtinę vertę. Bet tai labai ilgas procesas”, – „Vakarų ekspresui” sakė A. Latakas.

Lukašenkos trąšų skandale paaukojus Lietuvos geležinkelių vadovą, atėjo Klaipėdos uosto direktoriaus eilė. Kėdę išsaugojusiam susisiekimo ministrui išreiškus abejones, ar uosto vadovas toliau gali dirbti, šiandien uosto valdyba pareiškė turinti kitokią, nei ministras, nuomonę. Kaip ir geležinkelių atveju, valdyba konstatavo, kad direktorius dirba gerai, tačiau galėjo laiku informuoti apie tai, kad trąšos ir toliau bus kraunamos uoste. Valdyba priėmė sprendimą nesiūlyti atleisti uosto vadovo.

Šiemet mažėjant per Lietuvą geležinkeliais ir jūrų uostą gabenamų  Baltarusijos krovinių, o metų pabaigoje, tikėtina, jų visai nelikus, Klaipėdos uosto vadovas baiminasi, kad dėl to gali mažėti ir valstybės investicijos į uostą, be to, gali paaštrėti vidinė konkurencija tarp uosto įmonių.  Algis Latakas pabrėžia, jog uostui svarbus kiekvienas krovinys, nepaisant to, kas jo gamintojas.

Prokurorai nutraukė ikiteisminį tyrimą dėl įtarimų tarša Klaipėdos uoste, 2018-2019 metais vykdant darbus Malkų įlankoje. Tai ketvirtadienį pranešė uosto vadovas Algis Latakas, informaciją patvirtino ir Klaipėdos apygardos prokuratūra. „Šitas ikiteisminis tyrimas spalio 8 dieną buvo nutrauktas. Tyrimas nutrauktas konstatavus, kad nepadarytos nusikalstamos veikos, numatytos Baudžiamajame kodekse“, – žurnalistams ketvirtadienį sakė A. Latakas.

Vos prieš savaitę prie Klaipėdos uosto vairo stojo naujas jo vadovas Algis Latakas. Nors konkursą naujoms pareigoms jis laimėjo beveik prieš 2 mėnesius, kilus įtarimams dėl vadovo skaidrumo ir interesų konflikto ilgai užtruko naujojo vadovo patikra. Įtarimų kilo, nes A. Latakas ilgus metus dirbo didžiausioje uosto įmonėje „Klasco“. Taip pat pernai jis su kitais uosto įmonių vadovais dalyvavo Klaipėdos miesto tarybos rinkimuose ir finansiškai rėmė atstovaujamą „valstiečių“ partiją.

Koncerno "Achemos grupė" prezidentas, AB Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos (KLASCO) valdybos pirmininkas Bronislovas Lubys vakar informavo, jog medikai dėl į avariją patekusių 5 bendrovės darbuotojų būklės blogiausių dalykų neprognozuoja. Vadovas pats aplankė visus avarijoje sužeistus KLASCO padalinių vadovus, išskyrus generalinį direktorių Audrių Paužą, kurio būklė sunkiausia, ir vairuotoją. B. Lubys sakė, jog medikai dėl darbuotojų būklės nuteikia gana optimistiškai.

Pajūryje vapsvos ir toliau aršiai gelia poilsiautojus. Žmonės įtaria, kad vapsvas į pajūrį priviliojo KLASCO trąšų terminalas. Bendrovės darbuotojai tai vadina pramanais. Praėjusią savaitę prasidėjęs vabzdžių antplūdis neslūgsta. Nors specialistai prognozavo, kad vabzdžių atakos liausis po kelių dienų, nieko panašaus nenutiko. Skraidančių ir geliančių vabzdžių pilna ir mieste, ir prie jūros.