Vienos didžiausių stiklo paketų gamintojų Baltijos šalyse prezidentas neslėpė – šie metai buvo sudėtingi. Kai traukiasi statybų sektorius, akivaizdu, kad ir naujų langų reikia mažiau.
Lietuvos bankas: pramonė kyla iš duobės
„Pesimistinį rezultatą prašokom, apyvartą pasiekėm tokią, kokia buvo prieš keletą metų“, – teigė „Bodesos“ prezidentas Rolandas Gabrielaitis.
Tačiau užsakymų iš užsienio esą jau daugėja.
„Nemanom, kad kiti metai, 2024-ieji, bus augimo metai. Tai bus stagnaciniai metai, bet tikimės nuo antro pusmečio, į metų pabaigą, didėsiančios apyvartos, atsigaunančio statybų sektoriaus“, – pridėjo jis.
Pramonė sukuria net penktadalį Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) ir Lietuvos bankas įžvelgia, kad šis svarbus sektorius kyla iš duobės.
„Jeigu kalbėtume apie paskutinius mėnesius, situacija yra šiek tiek pozityvesnė. Net, jeigu kai kuriose šakose nematome augimo, bet tas krytis – kur kas mažesnis nei buvo anksčiau. Ta duobė jau yra praeityje ir pramonė pradėjo ropštis iš jos aukštyn“, – tikino Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus.
Esą atsigauna baldų, chemijos sektoriai. Tačiau pramonininkai nėra tokie optimistiški.
„Žiūrint, kada tas pavasaris ir, kada tos prošvaistės. Mes irgi manom, kad pavasarį turėtų gerėti, bet turėtų pradėti gerėti tik nuo gegužės mėnesio“, – kalbėjo Pramonininkų asociacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius.
Pramonininkai: laukia sunki žiema
Jis aiškino, kad pramonės kaip tik laukia sunki žiema.
„Vasario mėnesį bus palūkanų normų pikas, kaip tik kas 6 mėnesius „Euribor“ didėja, tai pakilimas bus vasarį. Kol kas didelių prošvaisčių nematome“, – sakė Pramonininkų asociacijos prezidentas.
Pasak V. Janulevičiaus, labiausiai stagnuoja apdirbamoji pramonė. Nors pernai lietuviškų prekių eksportas stiebėsi 13 proc., šiemet krito 11. Priežastys – pigesnėmis žaliavomis Europą nurungianti Azija ir smukęs tautiečių vartojimas. Visgi Lietuvos bankas ir čia mato pozityvą.
„Manau, kad tikrai bus ir lengviau, ir geriau gyventi. Darbo užmokestis augs daugiau nei 9 proc. Kainos augs 2,5 proc., tai reiškia perkamosios galios padidėjimą, gebėjimą įpirkti daugiau“, – tvirtino G. Šimkus.
Šiemet atlyginimai vidutiniškai augo 12 proc., tačiau didelę dalį augimo surijo infliacija. Kaip ir verslas, taip ir paskolas paėmę gyventojai laukia žinių, kada mažės palūkanos. Tačiau tos žinios dviprasmiškos. Vieni ekonomistai tikina, kad jos mažės jau pavasarį, kiti ragina per anksti nesidžiaugti.
„Rinka mato, kad Europos centrinis bankas kitais metais 5 kartus mažins palūkanas po 0,25 procentinio punkto. Kitų metų gale, gruodžio mėnesį, sieks apie 2,5 proc. nuo dabartinių 4 proc., tai yra pakankamai didelis pakritimas“, – kalbėjo „Citadele“ ekonomistas Aleksandras Izgorodinas.
„Pasigirstantį tikėjimą, kad greitai, po kelių mėnesių sumažės palūkanų normos, vertinčiau kaip perdėm optimistinį“, – neslėpė G. Šimkus.
Nesutaria dėl to, kiek augs atlyginimai
Lietuvos bankui kitąmet prognozuojant 9 proc. algų kilimą, Aleksandras Izgorodinas jį skaičiuoja kiek mažesnį.
„Mes galvojam, kad atlyginimų augimas kitais metais sieks apie 6 proc., tai nėra blogai, bet nėra ir labai gerai“, – teigė ekonomistas.
Labiau esą augimą pajus viešasis sektorius.
„Tokiuose sektoriuose kaip prekybos, restoranų, statybų gali būti sunkumų kelti algas, nes šituose sektoriuose ekonominė situacija gana sudėtinga“, – įsitikinęs Aleksandras Izgorodinas.
Lietuvos bankas nežymiai sumažino kitų metų bendrojo vidaus augimo prognozę esą dėl tarptautinių rinkų įtakos. Pasak G. Šimkaus, išjudinti ekonomiką kitąmet turėtų didėjantis vartojimas. Pajamoms augant, žmonės turėtų pradėti mažiau taupyti.
Daugiau apie tai – aukščiau esančiame vaizdo įraše.
.jpg)
