Ar tai reiškia, kad tankų ketiname atsisakyti, laidoje „Dienos komentaras“ atsakė prezidento patarėjas Kęstutis Budrys.
Girdime jūsų skeptiškus pasisakymus apie tankų įsigijimą, esą, kokios sumos reikės, mes nežinome, tačiau ji bus didesnė negu mes galėtume skirti. Ar tai reiškia, kad prezidentas yra linkęs atsisakyti tankų pirkimo?
Nuomonė tikrai nėra skeptiška, ji yra rimta ir atsakinga. Dėl to, kad procesas yra sudėtingas, ilgametis, turės ekonominių ir finansinių pasekmių, taip pat labai rimtų pasekmių mūsų gynybiniam pajėgumui.
Bet jūs sakote, kad mes tokios sumos neturime, tai kaip tai suprasti?
Pirmas dalykas, apie kurį kalbame yra poreikių įsivertinimas, ar mes iš esmės esame pajėgūs tai įgyvendinti, atsižvelgiant ir į kitus krašto apsaugos sistemos plėtros planus, prioritetus ir projektus. Atsakymas buvo toks, kad numatytuose finansiniuose rėmuose esame pajėgūs tai padaryti, o toliau pereiname prie to, kokios yra įsigijimo, finansavimo sąlygos.
Tai, kad šiuo metu neturime tikslaus skaičiaus, yra visiškai natūralu, nes neturime derybų nei su vienu gamintoju. Reikia atkreipti dėmesį į tai, kad kalbame ne vien apie tanko kainą, bet ir apie infrastruktūros, parengimo, išlaikymo kainą. <...> Naujas pajėgumas, kurį ketiname įsigyti, negali būti perkamas kitų sąskaita. Su kitų metų 2,5 % biudžetu gynybai nepajėgsime to padaryti, turime didinti gynybos biudžetą.
Dėl ko šiuo metu kyla konfliktas, ar netinka „Leopard“, ar mes apskritai neketiname tų tankų pirkti?
Konflikto čia nėra. Galbūt įtampa atsirado iš to, kad bandoma užbėgti už akių nepriimtiems sprendimams. Vienoje gretoje turime matyti ir galimybes tai, ką galime padaryti, ne tik sąskaitą su suma, kurią išleisime ar laikotarpį per kurį tankus įsidiegsime. Visa tai turime vertinti visumoje ir neužbėgti įvykiams už akių ar bandyti įrėminti galimą sprendimą, nes iš to ir kyla politinė įtampa.
Visą pokalbį išgirskite aukščiau esančiame vaizdo įraše.