Profesinės sąjungos siekė, kad bazinis dydis augtų bent 2,5 karto daugiau, tačiau finansininkai sako, kad pandeminiu metu tai būtų nepakeliama našta biudžetui.
„Tai dažniausiai į kojinę arba į stiklainį. Dar į stalčių kokį įkiši ir po to užmiršti dėl senatvės“, – taip juokauja Seimo narys Algirdas Sysas, paklaustas, kur dės pinigus, jeigu jam, kaip ir kitiems Seimo nariams, po Naujųjų metų didės atlyginimas.
O tokių planų iš tiesų yra. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija siūlo visiems viešojo sektoriaus darbuotojams kitąmet keturiais eurais – nuo 177 iki 181 – didinti atlyginimo bazinį dydį.
„Kas, kas, kas padidės? – Bazinis dydis. – Nu? – Ir atlyginimai žada padidėti“, – sako Seimo narys Linas Slušnys.
Seimo nariams atlyginimas didėtų maždaug 50 eurų
Taigi Seime dirbantiems tautos išrinktiesiems dabar apie 2000 eurų „į rankas“ siekiantis atlyginimas didėtų maždaug 50 eurų.
„Aš esu vedęs, turiu vaikų ir šitie papildomi 50 eurų išeis vaikams, būreliams apmokėti“, – teigia Seimo narys Gintautas Paluckas.
„Kiekvienas euras, kuris yra į piniginę, o ne iš piniginės, tai yra gerai“, – tikina Seimo narys Saulius Skvernelis.
„Ne dėl pinigų atėjau į Seimą. Aš, kaip sakau, iki tol uždirbau daugiau, bet eini tarnauti ir tarnavimas tėvynei yra svarbiau“, – kalba Seimo narys Linas Slušnys.
„Tai yra tikrai ne tie pinigai, kurie išgelbės Lietuvą ir mokesčių mokėtojus. Ir ne tie pinigai, kurie užtikrins kokybiškesnę Seimo veiklą“, – rėžia Seimo narys Algirdas Sysas.
Prezidento, premjerės ir ministrų algos augtų labiau
Padidinus bazinį dydį, maždaug 6000 eurų „į rankas“ siekianti Prezidento Gitano Nausėdos alga padidėtų 130 eurų.
Premjerė Ingrida Šimonytė, dabar kišenę kas mėnesį papildanti maždaug 3000 eurų, prisidėtų dar apie 70 eurų. Panašia suma didėtų ir apie pustrečio tūkstančio eurų uždirbančių ministrų algos.
„Kiek žinau, kalbant apie visus kolegas, tai tikrai ministro darbą renkasi ne dėl atlyginimo“, – sako susisiekimo ministras Marius Skuodis.
„Nežinau tiksliai, kiek man pakiltų. Manau, kad politikų darbo užmokestis tikrai turėtų būti paskiausias klausimas“, – teigia socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.
Nuo bazinio dydžio priklauso beveik 300-tų tūkstančių, arba ketvirtadalio, dirbančiųjų atlyginimai. Jų gretose ir Vilkaviškio rajone esančio Sūduvos kultūros centro–muziejaus vyriausioji finansininkė Danutė, kuri jau pasiskaičiavo, kiek jai kiltų alga.
„Man asmeniškai 25 eurai, kaip sakoma, „ant popieriaus“ ir 15 „į rankas“ gaunasi. – Ar jums tai būtų reikšmingi pinigai prie algos? – Na, šiaip kiekvieną mėnesį reikšmingi. Kažkiek reikia visada džiaugtis, kad gauni daugiau, o ne mažiau“, – aiškina vyriausioji finansininkė Danutė Stankevičienė.
Išaugus baziniam dydžiui, augtų ir teisėjų, visų valstybės pareigūnų, valstybės tarnautojų, biudžetinių įstaigų darbuotojų atlyginimai.
„Bendras poveikis biudžetui būtų apie 100 milijonų eurų, na, tai yra ženklūs skaičiai, ženkli našta biudžetui, bet visgi manome, kad viešojo sektoriaus darbuotojų darbo užmokesčio didinimas yra vienas iš šios vyriausybės prioritetų“, – kalba finansų ministrė Gintarė Skaistė.
Tiesa, Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija siūlė algos bazinį dydį kelti ne keturiais, o 10 eurų, tačiau dėl to susiderėti nepavyko. Tad bazinis dydis ir vėl nepasiekė prieškrizinio lygio, nors dėl to kovojama jau ne vienus metus.
„Mes labai pavojingoje tendencijoje gyvename, nes viešojo sektoriaus atlyginimai nuolat atsilieka nuo šių dienų realijos. Tai reiškia, kad infliacija suvalgo bet kokį didėjimą ir mes vis dar atsiliekame“, – sako profsąjungų pirmininkė Inga Ruginienė.
„Reikia suprasti, kad biudžetas yra labai įtemptas. Tai kol kas šitame pandeminiame periode mes turime tokią situaciją, kokią turime, ir kelti atlyginimus didesne apimtimi tikrai sudėtinga“, – teigia ekonomistas Marius Dubnikovas.
Visgi, dar vieną dalyką profsąjungoms pavyko išsikovoti. Nuo Naujųjų kartu su baziniu algos dydžiu turėtų augti ir žemiausi algos koeficientai patį mažiausią darbo užmokestį gaunantiems viešojo sektoriaus darbuotojams.