Trečiadienį Seimo sveikatos reikalų komiteto posėdyje buvo aptartas atnaujintas Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) planas, skirtas mažinti pandemijos pasekmes psichikos sveikatai.
Dėl pandemijos labiausiai nukentėjo vaikai ir jaunimas
Valstybės kontrolės atstovė Akvilė Kernagė apžvelgė 2021 liepą atliktus minėto plano vertinimo rezultatus, įvardijo psichikos sveikatos paslaugų prieinamumo rodiklius.
Tyrimų rezultatai parodė, kad pandemijos laikotarpiu 10 proc. daugiau asmenų kreipiasi į gydymo įstaigas dėl depresijos, nerimo sutrikimų. Fiksuotas išaugęs visuomenės streso, nerimo lygis, dažniau juntamos pykčio, liūdesio emocijos.
Pastebima, kad po pirmo karantino buvo padaugėję savižudybių. Be to, dvigubai dažniau buvo skambinama į „Vaikų liniją“ ir kalbama savižudybių tema, parodė tyrimai.
Padaugėjus psichikos sveikatos sutrikimų, nusidriekė ilgos laukimo eilės prie psichologų ir psichiatrų kabinetų. Pavyzdžiui, laukiančiųjų pas vaikų ir paauglių psichiatrą padaugėjo 23 proc.
„Pandemijos metu psichikos sveikatos paslaugų prieinamumas išliko nepakankamas, ypač pas vaikų ir paauglių psichiatrą, nors vaikai buvo viena pažeidžiamiausių grupių. <...> Tiek vaikai, tiek suaugę psichikos sveikatos priežiūros paslaugų dažnai turėjo laukti ilgiau nei Sveikatos priežiūros įstaigų įstatyme numatytas 7 kalendorines dienas“, – minėjo A. Kernagė.
Valstybės kontrolės užsakymu atlikta gyventojų apklausa parodė, kad gyventojai buvo mažai informuoti apie psichologų teikiamas paslaugas.
Tyrimas atskleidė, kad apie 55 proc. apklaustųjų nežino, kad nemokamas psichologinės sveikatos paslaugas gali gauti psichikos sveikatos centre, 69 proc. – savivaldybės visuomenės sveikatos biure.
A. Kernagė akcentavo, kad Valstybės kontrolės trijų rekomenduojamų priemonių įgyvendinimas vėlavo.
„Nebuvo padidintas psichologų, dirbančių psichikos sveikatos centruose, skaičius. <...> Taip pat nebuvo psichosocialinės reabilitacijos paslaugos, nes karantino metu buvo sustabdytas jų teikimas. Trečia, psichologinės pagalbos priėmimo sveikatos priežiūros specialisto plėtojimas į 2021 metus“, – sakė ji.
A. Kernagė pažymėjo, kad iš SAM pusės pasigendama tikslesnio lėšų planavimo ir platesnio priemonių spektro.
„Trūksta didesnės imties priemonių vaikams ir jaunimui planavimo. Jaunimui yra orientuota tik 1 priemonė, o priemonių vaikams apimtys itin mažos. Pavyzdžiui, priemonė finansuoti tikslines vaikų vasaros stovyklas 2021 m. siektina reikšmė – 3 tūkst. moksleivių, kas nesiekia net 1 proc. nuo bendro moksleivių skaičiaus“, – posėdyje sakė ji.
Nurodė, kokių veiksmų ėmėsi SAM
Sveikatos apsaugos ministro patarėja, kuruojanti psichikos sveikatos klausimus, Simona Biliūnė iš vienos pusės džiaugėsi, kad Lietuva turi atskirą planą COVID-19 neigiamoms pasekmėms psichikai mažinti. Kita vertus, Lietuva atpažįstama kaip šalis, turinti daug psichikos sveikatos sisteminių problemų ir šis planas – tarsi „gelbėjimo ratas“.
„Ministras pasirašė naują plano versiją gegužės mėnesį, tačiau jau nuo sausio mėn. surinkome ekspertų komandą. Buvo akivaizdu, kad kovido antroji banga buvo visiškai kitokia nei pirmoji. Mes turime daugiau tiesiogiai kovido paliestų žmonių: tiek susirgusių, tiek netekčių klausimas buvo labai aktualus. Tai tiesiogiai veikė gyventojų psichikos sveikatą“, – vardijo ji.
Tačiau pirma plano redakcija šiandien jau prarado savo aktualumą, todėl SAM atnaujino strategiją, išskirdama tikslines grupes, kurioms labiausiai reikalinga psichologinė pagalba.
S. Biliūnė įvardijo šias grupes: vaikai ir jaunimas, vyresnio amžiaus tiek vieniši, tiek aktyvų socialinį gyvenimą vystę žmonės ir, galiausiai, medikai.
„Atnaujindami planą išplėtėme priemonių turinį. Priemonių, kurios buvo pirmajame plane ir pasiteisino, išplėtėme apimtis. <...> Buvo skirtas nemažas papildomas finansavimas, beveik dvigubai nei pirmojo karantino metu pratęstas terminas iki 2022 m.“, – sakė SAM atstovė.
R. Žemaitaitis pratrūko: ministrą vadino „lūzeriu“
Tuo tarpu Seimo narys Linas Slušnys naujo SAM plano pristatyme pasigedo konkrečių pavyzdžių.
„Mes jau beveik metai, kaip planuojame, metai, kaip kažką bandome daryti, bet taip žingsniai ir nesimato. <...> Kaip vaikas, kuriam reikalinga pagalba, gyvenantis Naujojoje Akmenėje, Vilkaviškyje, Alytuje, gali gauti pagalbą <...> artimiausioje vietoje? Kaip ta pagalba gali būti organizuojama, kad jam nereikėtų važiuoti į Klaipėdą, <...> Vilnių arba Kauną ieškoti psichikos sveikatos pagalbos profesionalų? Šito aš pasigendu ir, ko gero, jau neramu darosi“, – kėlė klausimus jis.
Į parlamentaro klausimą S. Biliūnė sureagavo šitaip: teigė, kad konkrečių priemonių yra ganėtinai daug, todėl kiekvieną jų pakomentuoti galėtų atskirame posėdyje.
Ji papildė, kad plane iš viso patvirtinta daugiau nei 40 priemonių, ir Vyriausybė joms skyrė finansavimą. Ji įvardijo, kaip SAM naujins psichikos sveikatos priežiūros sistemą: pradeda veikti supervizijos, krizių valdymo mokymai, psichologų paslaugos išplėstos visuomenės sveikatos biuruose.
Po S. Biliūnės pasisakymų prakalbo Remigijus Žemaitaitis, kuris dėl pandemijos pasekmių negailėjo kritikos valdančiajai daugumai.
„Šiandien ką jūs parodėte, valdančioji dauguma? <...> Susimovėte galutinai su savo komentarais. Jūs viešai išeinate plaktis vienas su kitu ir akivaizdžiai matome, kad šiandien ministerija visiškai nepasirengusi, nesugeba suinventorizuoti, kokį planą turi. <...> Jeigu nėra lyderio ir ministras yra lūzeris, tai nėra kaltas niekas kitas“, – posėdyje sakė jis.
Kolegą puolė raminti komiteto pirmininkas Antanas Matulas: „Remigijau, būk geras, žodžius parink, gerai?“
Tačiau R. Žemaitaitis nesileido užtildomas ir tęsė savo kalbas: „Ministras turi rodyti teisingus pavyzdžius. Bet šiandien ministras kartu su Šimonyte per paskutines 4 dienas <...> iškomunikuoja 4 skirtingas pozicijas.“
A. Matulas dar porą sykių prašė įsiaudrinusį R. Žemaitaitį kalbėti „į temą“.
Tačiau Seimo narys tęsė kritiką: „Komunikavimas ir išėjimas į viešą erdvę ir neturėjimas lyderio šiandien mums duoda didelius atgal bumerangus. <...> Į tam tikrą psichologinį liūną žengiama ir tai nėra išsprendžiama.“
Į R. Žemaitaičio pasisakymą sureagavo Laisvės partijos narė Danielė Morgana, kuri sakė jaučianti gėdą dėl tokių kolegos žodžių.
„Norėčiau paraginti kolegas nebesisvaičioti ad hominem puolimais ir nebežeminti Seimo tokiais pokalbiais. Tiesiog gėda jau dėl kultūros, jau nebeįmanoma tylėti. Matau, kad Seimo nariai laukia labai konkrečių skaidrių, vizualiai pamatyti, išgirsti labai konkrečias priemones, kas, kur, kiek. <...> Čia situacija, kurioje lūkesčiai tiesiog neišsipildė ir ne apie tai dabar diskutuojame. Mano pasiūlymas būtų – kai tik bus galima, pasidarykime posėdį, kuriame pamatytume tas priemones ir galėtume jas aptarti“, – apibendrino ji.
