Deja, kad sukrautų įspūdingą žiedyną ji atiduoda visas jėgas ir pažydėjusi vėliau lėtai numiršta.
Milžinė, pasipuošusi įspūdingu žiedu, stiebiasi Kaune Botanikos sode. Dėl savo ilgaamžiškumo šimtmečio agava vadinamas augalas žydi vienintelį kartą gyvenime.
„Būtent ši agava natūraliai gamtoje užauga perpus mažesnė, paprastai žydi nesulaukus nė dešimties metų, žiedynkotis būna tik apie pusės metro, o pas mus ši agava užaugino net 4,5 metro aukščio. Krovė jį 3,5 mėnesio“, – pasakoja oranžerijos kuratorė Renata Čanovienė.
Ji tikra rekordininkė – vien paties žiedyno ilgis pusantro metro, jis įsitaisęs ant vamzdžio palubėje. Būtų gal augusi iki pat dangaus, kaip ta senelio ir senelės pasodinta pupa, juokauja oranžerijos darbuotojai, tik štai stogo ardyti tokiu šaltu metu nesiryžo. O lankytojai sako, būtent dėl agavos į botanikos sodą užsukę ir skuba įamžinti šį grožį.
„Specialiai, nes čia gyvenu netoli, atėjau pažiūrėti, nes tai tikrai įspūdinga. – Ar esat matęs žydinčia agavą? – Ne, pirmą kartą. – Tai įspūdis didelis? – Nekasdienis“, – sako lankytojas Algimantas.
O skubėti reikia... Šimtais geltonų varpelio formos žiedų agava džiugins vos kelias savaites. Deja, tai šio augalo gulbės giesmė. Visą savo ilgą gyvenimą, siekiantį nuo kelių dešimtmečių iki šimto metų, agava kaupiasi tam, kad užaugintų tokį įspūdingą žiedyną, o vėliau numiršta.
„Didžioji dalis agavų yra monokarpiniai augalai, ta reiškia, kad jie žydi vienintelį kartą gyvenime ir tada po truputėlį nunyksta“, – aiškina R. Čanovienė.
Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sodo darbuotojai džiaugiasi, nes ši agava pražydo ypatingu metu.
„Mus pasveikino agava, šimtmečio agava, žydi vieną kartą per gyvenimą ir štai ji nusprendė būtent tais metais, kada Botanikos sodas švenčia savo šimtmetį, tai mums didelis netikėtumas, malonus netikėtumas“, – tvirtina paslaugų ir edukacijų skyriaus vadovė Kristina Mulevičienė.
Ši agava kiek skiriasi nuo kitų didžiųjų savo giminaičių.
„Būtent šios agavos „Agave mitis“, kurios, deja, lietuviško vardo neturi, bet išvertus jos lotynišką epitetą reiškia „švelnioji“, nes jos neturi tų aštrių dyglių ant lapų kraštų“, – sako R. Čanovienė.
Botanikos sode auga 27 rūšių agavos, kaip sako darbuotojai, jos labai neįnoringos, reikia saulės, gero drenažo ir saikingo laistymo. Dauguma agavų kilusios iš Meksikos.
„Agavos – žavingas augalas, dekoratyvūs augalai, kurie nuo senų senovės naudojami įvairiausiais tikslais ir gydomaisiais ir kaip techniniai augalai, iš jų pluošto išgaunamos virvės. Buvo naudojami ir dygliai kaip adatos ar kaip vinys, seniai žinoma, ir tekila gaminama, ir toks gėrimas pulka, kuris populiarus Meksikoje“, – pasakoja R. Čanovienė.
Pasaulyje žinoma daugiau kaip 200 agavų rūšių.
