Šiemet gerokai anksčiau, dar nė neprasidėjus ligų sezonui, žmonės puolė registruotis į poliklinikas ir skiepytis nuo gripo. Kai kurios gydymo įstaigos jau yra gavusios gripo vakcinas ir kol kas pacientus skiepija mokamai.Vilnietė Virginija tikina, kad ji skiepijasi kasmet, o dabar dar ir siaučiant koronavirusui, tai daryti, pasak moters, tiesiog būtina.
„Aš visus metus pasiskiepiju, visada. Ir visus savo pažįstamus agituoju, todėl kad kiek metų aš skiepijausi, aš nė karto nesirgau. O aš sergu cukriniu diabetu“, – sako vilnietė Virginija.
Šeškinės poliklinikoje skiepų kabinete vidutiniškai per dieną paskiepijama apie 30 pacientų. Pasak medikų, pernai skaičiai buvo gerokai mažesni, o ir skiepų sezonas prasidėjo kur kas vėliau.
Kol kas šioje poliklinikoje skiepas nuo gripo yra mokamas, jisai kainuoja daugiau kaip 14 eurų, tačiau jau nuo spalio mėnesio pasiskiepyti nemokamai galės tie, kurie priklauso rizikos grupei, turi lėtinių ligų. Šiems pacientams vakcina nieko nekainuos, o jau dabar tokių norinčiųjų pasiskiepyti poliklinikos sąraše yra kone 2000.
„Dabar daug kas sutinka sumokėti anksčiau, kadangi gavo tokios informacijos, kad gali pritrūkti vakcinos arba nori, kad tikrai imunitetas susidarytų, todėl jie sutinka mokamai, nors jiems ir priklausytų nemokamai“, – pasakoja Šeimos medicinos skyriaus vedėja Natalija Šertvytienė.
Tiesa, sveikatos specialistai tikina, kad atskirti gripą nuo koronaviruso itin sudėtinga. Mat abi infekcijos pasireiškia panašia simptomatika – asmuo gali karščiuoti, kosėti, jį gali kankinti dusulys, raumenų skausmai, taip pat perštėti gerklę. Tačiau keli išskirtiniai simptomai gali padėti žmogui suprasti, kad jis susirgo koronavirusu.
„Tai yra skonio ir uoslės praradimas. Na, tai yra tuomet, kai uoslės praradimas yra ne dėl to, kad užsikišo nosis dėl išskyrų. Visais kitais atvejais, tai yra kliniškai neatskiriamos infekcijos. Galima tą bandyti atskirti, jei žinomas kontaktas su sergančiu gripu ar koronavirusu“, – teigia Infekcinių ligų centro priėmimo skyriaus vedėjas Linas Svetikas.
Sveikatos apsaugos ministras dar praėjusią savaitę pareiškė, kad sloguojantys vaikai gali eiti į darželius, mokyklas ar būrelius. Mat, pasak ministro, vien tik sloga – nėra specifinis COVID-19 požymis.
„Gali eiti, jeigu tai yra vienintelis simptomas. Jeigu tiktai varva nosis. Bet jeigu šalia to yra gerklės skausmas, yra temperatūra – tai ne. Nereikėtų tuo piktnaudžiauti. Nes sloga vaikui atėjus iš lauko į šiltą patalpą, gali būti reakcija ir į temperatūrų pasikeitimą. Yra vaikų su alerginėmis slogomis“, – kalbėjo sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga.
Santaros klinikų Infekcinių ligų centro priėmimo skyriaus vedėjas ragina neapsigauti ir stebėti visumą simptomų, o ne išskirti kažkurį vieną jų.
„Tai, kad yra ar nėra slogos, nereiškia, kad žmogus negali būti infekuotas pačiu koronavirusu. Jeigu sergama sunkiau, aukšta temperatūra, tai neapžiūrėjus kitam, kuris išmano mediciną, na, ir neatlikus papildomų tyrimų, orientuotis gali būti labai sudėtinga ir gali būti padaroma klaidų“, – sako L. Svetikas.
Pasak lopšelio-darželio ,,Ąžuolas“ direktorės iki rugsėjo 22 dienos sloguojančių vaikų į darželį buvo prašoma nevesti. Tačiau dabar po sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos pareiškimo, kad sloga nėra pagrindinis ir vienintelis koronaviruso požymis, vaikai į darželį įleidžiami ir sloguodami. Tačiau jei yra kitų antrinių ligos požymių – tėvų prašoma vaikus stebėti namuose.
„Jeigu jau matome, kad vaikas pradeda kosėti, jeigu matome, kas keičiasi vaiko būsena, tada tikrai rekomenduojame tėvams nevesti vaikučio ir jisai ugdymo procese nedalyvauja“, – pasakoja lopšelio-darželio „Ąžuolas“ direktorė Jolanta Tučienė.
Šeškinės poliklinikos vaikų ligų gydytoja tikina, kad negydoma sloga gali sukelti ir komplikacijų. Infekcija gali nusileisti į apatinius kvėpavimo takus, gali prasidėti adenoidų arba ausų uždegimas.
„Geriau jo nevesti, nes lengviau pasveiksta, mažiau komplikacijų ir kiti grupės vaikai tada mažiau serga“, – teigia vaikų ligų gydytoja Vilma Jankauskienė.
Rengiantis artėjančiam gripo sezonui Valstybinė ligonių kasą šiemet nupirko apie 240 tūkstančių keturvalentės gripo vakcinos dozių. Apie 40 procentų daugiau nei pernai. O tam iš privalomojo sveikatos draudimo atseikėta daugiau kaip 2 milijonai eurų.
