Tačiau premjeras skelbia planą B. Jeigu vakcinų liks per daug, jas būtų galima perparduoti į Rytus nuo Lietuvos nutolusioms ne Europos Sąjungos šalims.
Gali būti, kad Lietuvai skirta vakcina nuo Covid-19 bus išrasta tarp sienų Frankfurte. Čia įsikūrusi prancūzų kompanija „Sanofi“ jau pasirašė sutartį su Europos Komisija dėl 300 milijonų būsimų vakcinos dozių. Geriausiu atveju – kitų metų viduryje.
„Vakciną kuriame pagreitintu režimu. Planuojame tai padaryti per pusantrų-dvejus metus, kai normaliu tempu vakciną sukurti užtrunka dešimtmetį“, – sako „Sanofi“ viceprezidentas Thomas Triomphe.
Su „Sanofi“ bei dar šešiomis kitomis kompanijomis sutartis pasirašys ir Lietuva. Vyriausybė galutinai apsisprendė, kad nerizikuos ir užsitikrins visų su Europos Komisija bendradarbiaujančių kompanijų vakcinas. Didžiausia galima pirkinio suma – dar didesnė nei premjeras kalbėjo vakar.
„Būtų apie 125 mln. eurų maksimali suma. Vienam šalies gyventojui tai būtų ne didesnė nei 40 eurų našta vidutiniška“, – pasakoja premjeras Saulius Skvernelis.
Kiekvieno gamintojo potenciali vienos vakcinos kaina smarkiai skiriasi, ji varijuoja nuo beveik trijų iki 18 eurų.
„Nė viena valstybė narė negali derėtis dėl kainų, tai yra EK ir gamintojų patvirtintos kainos“, – teigia S. Skvernelis.
Jeigu Lietuva sutartis pasirašytų tik su keletu gamintojų, o vakciną sukurtų kiti, lietuviai liktų išvis be skiepų.
„Ką mes turim suprasti – mes turim prabangą, būdami ES valstybė narė, iš kažko rinktis. Yra labai daug valstybių, kurios nieko neturi, neturi net įsivaizdavimo, iš kur ims vakcinas“, – kalbėjo sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga.
Vyriausybė žada, kad skiepytis visi tautiečiai galės nemokamai. O vakcina aprūpinti valdžia ketina 70 procentų populiacijos. Gali būti, kad pasiskiepyti tik vieną kartą neužteks, tad pirkti, premjero žodžiais, ruošiamasi „ne vieną milijoną“.
„Duok Dieve, kad visi žmonės tai suprastų, bet aš bijau, kad dalis išvis neigia šitą infekciją, ypač besimptomes formas, todėl baisu tokią sumą užpirkti, kad vėliau būtų išmesta be jokio reikalo“, – sako imunologas Alvydas Laiškonis.
Pasak Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesoriaus Alvydo Laiškonio, nuo gripo kasmet skiepijasi vos 3-5 procentai lietuvių. Tad tikėtis, jog dėl koronaviruso puls vakcinuotis 20 kartų daugiau – labai jau nerealistiška.
„Vakcina bus vienkartinė, jos nebus galima kitais metais panaudoti. Mano nuomone, būtų galima pirkti mažesnį kiekį ir nupirkti dalį vakcinos, kurią žmonės vėliau galėtų patys nusipirkti dalinai kompensuojant“, – pasakoja A. Laiškonis.
Premjeras atkerta, kad taip negalima.
„Mes neturim pasirinkimo. Pagal EK paskelbtas sąlygas mes negalim varijuoti dėl kiekių, kur tenka Lietuvai pagal gyventojų skaičių, algoritmą. Tų skaičių sumažinti negalim, galim padidinti“, – teigia S. Skvernelis.
Tačiau jau yra planas B, ką daryti, jeigu veiksmingą vakciną pavyks sukurti ne vienam ir ne dviem, o visiems gamintojams.
„Perteklių būtų galima realizuoti arba tarp valstybių, arba į kitas ne ES, bet tik Europos valstybes. Dėl to tokios konsultacijos prasidės“, – kalbėjo S. Skvernelis.
Premjeras viliasi, kad Rytų partnerystės valstybės norės alternatyvos rusiškoms vakcinoms, kurioms Lietuva ir Europos Sąjunga taria griežtą „ne“. Taigi Lietuva, perpardavusi vakcinas, galėtų į biudžetą atgauti dalį sumokėtos sumos. Arba ne.
„O gal nė vienas iš tų septynių nesukurs vakcinos. Yra labai daug klausimų, į kuriuos mes šiandien neturim atsakymų“, – sako A. Veryga.
Europos Sąjunga planuoja, kad pasiskiepiję bendrijos gyventojai galėtų laisviau keliauti, jiems nebereikėtų izoliuotis. Ir, be abejo, būtų suvaldytas koronaviruso plitimas. Tačiau to dar reikės gerokai luktelti. Lietuvoje pastarąją parą patvirtinti 73 nauji Covid-19 atvejai, 50 iš jų – infekcijos židiniuose.
12 susirgimų fiksuota Respublikinėje Šiaulių ligoninėje. Epidemiologai miesto valdžiai jau siūlo uždrausti viešus renginius, nutraukti neformalų ugdymą, jei kertasi vaikų srautai, o žmonėms pataria atsisakyti asmeninių švenčių. Mirė ir dar du žmonės. Abu – Kaune, vyresni kaip 80-ies ir sirgę gretutinėmis ligomis. Iš viso koronavirusas nuo pavasario Lietuvoje pasiglemžė jau 89 gyvybes.
