Aktyviai ginkluojasi visas senasis žemynas. Tiesa, ši užduotis pasak kariuomenės vado nėra pati lengviausia, nes ginklų ir amunicijos paklausa Europoje tokia didelė, kad gamyba nespėja patiekti tiek ginklų, kiek reikia.
Šie legendiniai tuometinio Jungtinių Valstijų prezidento Džordžo Bušo žodžiai Vilniuje nuskambėjo 2002-ųjų lapkritį: „Jūs įsiliejate į stiprią ir augančią NATO šeimą. Mūsų sąjunga yra pasiryžusi ginti savo nares. Tie, kurie pasirinktų Lietuvą savo priešu, taptų ir Jungtinių Amerikos Valstijų priešu.“
O prabėgus kiek daugiau nei metams, Lietuva tapo visateise NATO nare. Nuo šios istorinės dienos prabėgo 19 metų.
„Vidutiniškai tokie gynybos aljansai egzistuoja apie 15 metų, kai NATO kitais metais švęs 75 metines“, – teigia Rytų Europos studijų centro vadovas Linas Kojala.
Pasak politologo Lino Kojalos, NATO – sėkmingiausias gynybos aljansas istorijoje, tačiau akivaizdu, kad prieš 19 metų sąjungininkai rimtai apie rimtą konfrontaciją su Rusija net negalvojo.
„Kai Lietuva stojo į NATO, nemaža dalis mūsų partnerių buvo įsitikinę, kad niekada nereikės svarstyti nuolatinio pajėgų dislokavimo Lietuvoje ar kitų panašių sudėtingų klausimų, nes atrodė, kad Rusija nėra grėsmę kelianti valstybė“, – kalba L. Kojala.
„Vertinant grėsmes nuo įstojimo į NATO, mes visi padarėme daug klaidų. Ne kariai ir visuomenė, ir valstybės padarė daug klaidų žiūrėdamos naiviai į Rusiją, net tada, kai Rusija rodė aiškius agresijos ženklus. Ir tas režimas buvo matomas, nelaukiant Krymo, po karo Gruzijoje“, – tvirtina Lietuvos kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys.
Apie tai, kad NATO keičiasi, kalba ir Lietuvos krašto apsaugos ministras.
„Absoliuti dauguma NATO valstybių prisideda prie regioninio saugumo stiprinimo: remia Ukrainą, remia ukrainiečius, kovoja su Rusijos agresija, agresyvymu“, – kalba krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.
„Šiai dienai neturime tų pajėgumų, kurie aiškiai atsilieptų į tą esamą grėsmę. Gal ne taip suprato tą Rusijos grėsmę, bet dabar vėl sugrįžo, matom, kad mums reikia būti susitelkus“, – sako V. Rupšys.
Kai NATO šalys dalį savo ginklų siunčia į Ukrainą, pasak Rupšio, atstatyti kariuomenės pajėgumus – Lietuvai įsigyti reikiamą ginkluotę tapo sudėtingiau nei anksčiau.
„Ir dabar įsigijimo prasme, ginkluotės, technikos įsigijimo prasme labai sudėtinga situacija. Aš manyčiau ir aš siūlyčiau, rekomenduočiau, politikams daryti tikrai išskirtinius pirkimus arba procesus, kurie tikrai paspartintų. Konkurencija dėl to pačio produkto yra labai didžiulė. Gamyba turbūt tik įsivažiuoja“, – kalba V. Rupšys.
„Žinoma, kad gamybiniai pajėgumai kol kas nėra pakankamai, bet jie didėja ir Europos Sąjungos paskutiniai sprendimai prie to prisidės. Lietuva, šiuo atveju, kaip Europos Sąjungos šalis, yra prisidėjusi, pasirašiusi, pavyzdžiui, bendrą susitarimą dėl amunicijos įsigijimų Ukrainai ir užsakymui sau“, – tvirtina A. Anušauskas.
19 Lietuvos įstojimo į NATO metinių proga, Lietuvoje apsilankė vyriausiasis sąjungininkų pajėgų Europoje vadas Christopheris Cavoli. Jis kartu su Gitanu Nausėda aptarė NATO rytinio flango stiprinimą. Už indėlį stiprinant Lietuvos saugumą Nausėda Kavolį apdovanojo ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Komandoro kryžiumi.
Nausėda kartu Kavoliu vėliau nuvyko prie Vilniaus gynybinės sienos bastėjos, kur pristatyta NATO ir Lietuvos narystės Aljanse evoliuciją atspindinti paroda „Galingi, nes vieningi“. Specialiuose stenduose tiek lauke, tiek viduje sudėta visa Aljanso ir Lietuvos prisijungimo istorija.
„Nepriklausomybės pradžioje Lietuvoje nebuvo tos daugumos norinčios stoti į NATO. Gal buvo apie 30 procentų žmonių, kurie pasisakydavo, kad mums reikia NATO. 1991-aisiais atsirado. Aišku, tai profesoriaus Landsbergio pirmieji vizitai į NATO būstinę, kad mums reikalingas NATO. Ir dabar kaip matom, iš tiesų reikalingas“, – kalba parodos kuratorė Virginija Rudienė.
„Aš džiaugiuosi, kad Lietuvos visuomenė tvirtai palaiko narystę NATO, o politikai demonstruoja tvirtą valią toliau stiprinti šalies kariuomenę. Tai yra gyvybiškai svarbu dabarties grėsmių ir iššūkių akivaizdoje. Puikiai matome, kiek daug kančios Rusijos pradėtas karas atneša Ukrainos žmonėms. Didele vilties sieju su artėjančiu NATO viršūnių susitikimu Vilniuje, tai bus istorinis įvykis Lietuvai“, – teigia Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda.
„Narystė NATO buvo ir toliau bus pagrindinis jūsų saugumo garantas“, – tikina C. Cavoli.
Pilnateise NATO nare Lietuva tapo 2004 metų kovo 29 dieną. Tą pačią Šiaulių oro bazėje nusileido Aljanso naikintuvai, kurie nepertraukiamai saugo Baltijos valstybių oro erdvę ir dabar.
