TV3 žinių „Dienos komentare“ ekonomistas Nerijus Mačiulis atsakė, kada galėsime vėl įpirkti tiek, kiek prieš metus.
Ko reikia, kad infliacija pajudėtų žemyn?
Per pastaruosius 4 mėnesius kainų augimas labai sulėtėjo, bet jis vis dar yra – kainos padidėjo 1,5 proc. Daugeliui gyventojų po to, kai per praėjusius metus, kainos padidėjo 20 proc., daug kas pabrango penktadaliu, maisto produktai – trečdaliu, pieno produktai pabrango 50 proc., tai norisi, ne kad sustotų kainų augimas, o jog kai kurių prekių kainos ir sumažėtų.
Iš tiesų, mes matėme tam tikrų ženklų – žaliavinio pieno supirkimo kainos šių metų pradžioje sumažėjo ketvirtadaliu, atitinkamai kai kurių, jau galutinių pieno produktų, kainos parduotuvėse taip pat sumažėjo, bet, kad tos kainos dar labiau sumažėtų, tikriausiai reikia, jog nebepirktų ir nebeįpirktų.
Tokių ženklų taip pat matome – pastaruosius du mėnesius mažmeninė prekyba maisto produktais yra sumažėjusi ir tai yra vienas iš stipriausių impulsų, kuris verčia ir gamintojus, ir prekybininkus ieškoti galimybių sumažinti kainas.
O kas išjudins galutines kainas? Ar, kaip sakote, reikia nepirkti?
Sunku nepirkti maisto produktų. Gali nepirkti naujo drabužio, kelionių, atostogų, bet maisto produktų negali ir tai labai matosi, nes, pavyzdžiui, mažmeninė prekyba sausio mėnesį šiek tiek paaugo lyginant su metu pabaiga ar su praėjusių metų sausio mėnesiu. Mažmeninė prekyba maisto produktais yra sumažėjusi, o tai yra labai keista, nes Lietuvoje 20 tūkstančių per praėjusius metus padidėjo gyventojų skaičius. Tai rodo, kad gyventojai ieško būdų sutaupyti, tam tikrais atvejais perka ne Lietuvoje, pakeitė įprastas prekes akcinėmis.
Kad tos kainos sumažėtų dar labiau, visos prielaidos yra – energija atpigo, elektra praėjusių metų pabaigoje kainavo 300 eurų megavatvalandė, o dabar 100 eurų, atpigo gamtinės dujos, biokuras. Kviečiai taip pat šiuo metu yra pigesni nei buvo prieš metus prasidėjus karui Ukrainoje ir pigesni maždaug trečdaliu.
Visa tai turėtų atsispindėti prekių lentynose, kainose, bet kol kas to nėra. Kainų mažėjimas nėra dažnas reiškinys, bet dėl šių priežasčių aš gana drąsiai prognozuoju, jog artimiausiais mėnesiais mes turėtume pamatyti kai kurių maisto prekių pigimą.
Pastaruoju metu vis kyla ir paslaugų kainos. Kiek jos dar kils ir kodėl jos kyla?
Praėjusiais metais paslaugos pabrango maždaug dešimtadaliu ir labai tikėtina, kad jos ir šiemet pabrangs, nes paslaugų sąnaudose pagrindinė dedamoji yra darbo užmokestis, kuris praėjusiais metais augo 12 proc. ir panašu, kad šiemet auga ne ką lėčiau.
Mūsų duomenys rodo, kad sausio mėnesį vidutinis darbo užmokestis Lietuvoje buvo 15 proc. didesnis nei prieš metus. Prie to prisidėjo ir 15 proc. padidėjęs minimalus atlyginimas, ir kiti veiksniai, bet sunku tikėtis, ar tai būtų servisų paslaugos, ar šaltkalvių, ar technikų, grožio salonų specialistų, kad tos paslaugos nebrangs, jei jų pajamos, atlyginimas didėja 15 proc. Visa tai iš karto persikelia ir į paslaugų kainas.
Čia belieka susitaikyti, kad kol tokiais tempais didėja atlyginimai, tol ir brangs paslaugos.
Daugiau sužinokite reportaže, esančiame straipsnio pradžioje.
