Pasvalietė senjorė Banga šiemet dar atidžiau stebi, kiek sunaudoja elektros, mat nuo Naujųjų metų vyriausybei pakėlus kompensacijų už elektrą kartelę iki 28 centų vietoje buvusių 24, senjorei padidėjo elektros sąskaitos.
„Didokos kainos, jei pensijos 300 eurų su trupučiu. Įsivaizduokit, atiduodam 70 eurų už elektrą, o dar dujos. Mums, pensininkams, didelė tragedija. Verčiamės su vaikų pagalba. Mokėdavome 40–30 eurų, praeitą mėnesį 70 eurų“, – sako Banga.
Elektrai biržoje atpigus, elektros tiekėjai siūlo brangias sutartis pasikeisti pigesnėmis, tačiau „Perlo energijos“ istorijos metu nukentėjusi senjorė nebepasitiki energetikų vilionėmis.
„Kiek ta pigi sutartis, nieko nežinau apie pigią sutartį. Jei pigi, tai visi puls. Brangi sutartis, atrodė, taip turėjo būti. Bandėm laviruoti, buvom prie „Perlo“, dabar prie „Igničio“, o kaip kainos bus, matysim, mokėsim, kiek reikia“, – kalba Banga.
Elektrai atpigus jau ir Valstybinė energetikos reguliavimo taryba, nelaukdama metų vidurio, nuo kito mėnesio per pusę sumažins visuomeninio tiekimo kainą. Ji sieks nebe 56 centus, o 28. Tai reiškia, kad vyriausybei nebereikės mokėti kompensacijų gyventojams už elektrą.
„Galime prognozuoti, kad elektros kainos kanalas galėtų būti tarp 120–160 eurų šiemet. Jei turėsime tokį kainų lygį, koks prognozuojamas ir yra dabar, realiai kompensacijų nereikės. Putinas energetinį karą pralaimėjo Europoje. Labai tikiuosi, kad šiemet ir realus karas Ukrainoje pasibaigs ukrainiečių pergale“, – teigia energetikos ministras Dainius Kreivys.
Kadangi Vyriausybė neketina kompensuoti elektros kainų žemiau 28 centų, visuomeninio tarifo sumažinimo naudą pajus tik tie, kas turi dieninio ir naktinio tarifo skaitiklius.
„Pasirinkę 2 zonų laiko tarifą, jiems mokėjimai už elektrą sumažės. Po kompensacijos mokėjo daugiau nei 28 centus, dabar mokės 28, o naktinis 19 centus“, – aiškino Energetikos reguliavimo tarybos pirmininkas Renatas Pocius.
Elektrai didmeninėje rinkoje atpigus ir gyventojams po truputį pradedant keisti energijos tiekėjus, sukruto ir daugiausia vartotojų turinti „Ignitis“ bendrovė. Ji skelbia nuo rytojaus iki birželio pabaigos už plano pakeitimą nebereikalausianti susimokėti už suteiktas nuolaidas, jei klientai bent pusmetį nepabėgs pas kitą tiekėją.
„Visiems mūsų klientams nuo rytojaus, vasario 15, nereikės grąžinti anksčiau suteiktų nuolaidų, jei keisis planą ir liks mūsų klientais ne trumpiau kaip pusę metų. Yra galimybė tiems klientams, kurie pasikeitė fiksuotos kainos planą nuo vasario 1 d., dabar atsikeisti jį savitarnoje prisijungus ir keistis į pageidaujamą, nereikės grąžinti nuolaidų“, – sako „Ignitis“ atstovė Laura Beganskienė.
Mažindama elektros tarifus, dujų vartotojams Energetikos reguliavimo taryba gerų žinių neturi. Biržoje dujos esą dar neatpigo iki lygio, kuris leistų mažinti ir dujų tarifus gyventojams.
O infliacija Lietuvoje vėl įsismarkauja. Po ramesnės metų pabaigos, sausį kainos vėl padidėjo beveik procentu. Na, o didžiausią įtaką padarė nuo sausio gyventojams pabrangusi elektra, dujos, vanduo, duona, be to, valdantiesiems padidinus akcizus, pabrango ir alkoholis.
Gyventojai piktinasi tokiomis kainomis:
„Taigi baisu kainos, už pensiją nėra, ką valgyti, baisu, bardakas.“
„Duona labiausiai pabrango. Namiškiui pirkdavau už eurą su centais, dabar pusantro.“
„Pensijų mažai prideda, ne tiek, kiek infliacija.“
„Per didelį pelną nori gauti prekybininkai.“
„Tai buvo valstybės sprendimų padariniai, kas labiausiai lėmė sausio infliaciją – tai dujų kaina, taip pat elektros kaina gyventojams“, – tvirtino ekonomistas Tadas Povilauskas.
Nors prekybininkai skelbia mažinantys kai kurių produktų kainas, sausį maisto kainos padidėjo dar beveik pusantro proc. Labiausiai pabrango sultys, alyvuogių aliejus, konservuotas pienas, kiaušiniai, agurkai.
„Kiek kartų prekybos tinklai bekartotų žodį „pigu“, „pigiau“, nuo to kišenėje daugiau pinigų nepasidaro. Kol kas tai vertinu tik kaip viešųjų ryšių akcijas“, – kalbėjo „Pricer“ atstovas Petras Čepkauskas.
Ekonomistai perspėja, kad nors ir ne taip skausmingai kaip pernai, šiemet infliacija toliau tuštins lietuvių pinigines, ir, anot ekonomistų, per metus vidutiniškai sudarys apie 10 proc.
