Lietuvos vairuotojai dėl tokių pasvarstymų kraupsta, visgi ekspertai ir valdžia žada, kad greitį ribojančių ženklų ateityje tik daugės ir žmonėms teks su tuo susitaikyti.
Gatvėje – ne tik pėsčiųjų perėja, bet ir drausminti turinti švieslentė. Visgi dalis vairuotojų skrieja ne leistinu 40, o kone 60 kilometrų per valandą greičiu. Jei gyventume, pavyzdžiui, Švedijoje, tokius greičius prie perėjų tektų pamiršti.
„Kai kurios užsienio šalys, ypač Skandinavijos, jau seniai padarė taip, kad automobilis, važiuodamas per nereguliuojamą pėsčiųjų perėją, negali važiuoti didesniu kaip 30 km/val. greičiu“, – sako VGTU docentas Saugirdas Pukalskas.
Tiesa, greitį mėgsta dauguma europiečių, o to pasekmė – 22 tūkstančiai žuvusiųjų kasmet, dar 120 tūkstančių patiria sunkių sužalojimų. Lietuvoje pernai keliuose žuvo 175 žmonės, sužeista per 3000. Prieš dešimtmetį skaičiai buvo net 40 procentų didesni. Tačiau Europos Parlamentas susizgribo, kad žuvusiųjų žemyno keliuose nemažėja taip sparčiai, kaip pats kadaise planavo. Tad siūlo naują idėją – greitį bent dalyje miestų zonų mažinti iki 30-ies kilometrų per valandą.
„Visus tiek sunervintų, kad atsitiktų daugiau įvykių. Į stovinčią atsimuštų.“
„Tai gal išvis pėčiom vaikščiot?“
Nors dauguma neįsivaizduoja, kaip kasdien važiuotų tokiu mažu greičiu, Vilniaus Gedimino technikos universiteto docentas Saugirdas Pukalskas aiškina, kad siūlymas ne iš piršto laužtas. Važiuojant mažesniu greičiu, trumpėja stabdymo kelias, o tai reiškia daugiau išgelbėtų gyvybių.
„Statistika teigia, kad tik apie 5 proc., kai važiuojant 50 km/val., pėsčiųjų žūsta. Manyčiau, kad reikalavimas reikalingas“, – teigia S. Pukalskas.
Taip lėtai važiuojantis automobilis tampa labiau kliūtimi nei eismo dalyviu. Tiesa, tokiose tirštose miestų arterijose greičio mažinti savivaldybės neplanuoja.
„Tokio plano nėra, kad visą miestą staiga paverstume 30 kilometrų per valandą miestu. Vadovaujamės olandišku modeliu, kai siekiame dviejų greičių režimų. 50 kilometrų per valandą miesto gatvėse ir 30 kilometrų per valandą ramaus eismo gatvėse, kurios skirtos pirmiausia privažiuoti prie namų“, – tikina savivaldybės atstovas Anton Nikitin.
Savivaldybė aiškina, kad tokių zonų pamažu vis daugės. 30 km/val. ženklai atsiranda šalia gyvenviečių, mokyklų ar kitų netranzitinių gatvių. Nors didžiausios avarijos paprastai įvyksta greitkeliuose ar rajonų keliuose, miestų gatvelės irgi nėra saugios.
„Per metus keliolika įvyksta, kai pasibaigia skaudžiai. Deja, beveik kas antras įvyksta artimiausioje aplinkoje, kur turėtų jaustis saugiausiai“, – kalba A. Nikitin.
Susisiekimo ministerija antrina, kad 30 kilometrų per valandą žyminčių ženklų vis daugiau atsiras dešimtyje Lietuvos didmiesčių. Tiesa, ne per metus ar dvejus, gal ir ne per dešimtmetį.
„Tai nereiškia paimti ir įrengti greičio ribojimo ženklą. Turi būti sutvarkyta kelių infrastruktūra, šalia dviračių takai nutiesti, pėsčiųjų takai. Turi būti užtikrintas darnus judumas“, – sako ministerijos atstovas Vidmantas Pumputis.
„Vienareikšmiškai tikrai negaliu pasakyti, kad 30 kilometrų per valandą ribojimas Vilniuje galėtų padėti išvengti eismo įvykių“, – tikina vairavimo instruktorius Justas Vaitkus.
Pasak vairavimo instruktoriaus, būtina važiuoti ne didžiausiu leistinu, o saugiu greičiu.
„Svarbiausia susižiūrėti ir numatyti situaciją, kas vyks po 50 metrų, 100 metrų, kitų eismo dalyvių veiksmus numatyti. Dabar labai aktualus dalykas paspirtukai, dviračiai“, – tęsia jis.
Šiemet leistiną greitį jau sumažino Paryžius ir Briuselis.
„Gatvėse ne visada atrodo, kad visi laikosi šitos taisyklės. Gal dėl to susidaro kamščiai“, – svarsto europarlamentaras Petras Auštrevičius.
Visgi už rezoliuciją dėl greičio mažinimo europarlamentarai balsavo beveik vieningai – „už“ – net 615 narių, „prieš“ ar susilaikė – tik 72.
„Tikiuosi, kad šita rezoliucija sulauks dėmesio ne tik Lietuvos Vyriausybėje, bet ir Seime. Lietuva, deja, yra paskutiniuose 25 proc. valstybių narių, mūsų statistika toli gražu ne geriausia“, – teigia jis.
Dar Europos Parlamentas siūlo rekomenduoti nulinę promilių prie vairo ribą. Tačiau rezoliucija valstybėms narėms nėra privalomas nurodymas.
