Pokalbis su P. Čepkausku – naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“.
Kokias tendencijas matysime ateityje? Ar žmonės gali tikėti, kad būtinasis krepšelis neplonins piniginės taip, kaip plonino iki šiol?
Aš manau, kad kainos liks šitame aukštame lygyje. Gal stipriai nešokinės, bet bendra suma, lyginant su praeitais metais, tikrai išliks – 1 procentas į viršų, 1 procentas atgal. Dėl labai paprastos priežasties – yra daug subėgusių faktorių.
Žemdirbiai šį brangųjį derlių rudenį augino su pigesnėm trąšom, pigesniais degalais, kuriuos buvo susipirkę ir panašūs dalykai. Pavasariop jie auginsis su tuo, kas dabar labai brangu. Šitas dalykas kels kainas. Neturime aiškumo su energetika. Kas čia bus? Šalta žiema, nešalta žiema? Neturime aiškumo su aliejinėm ir grūdinėm kultūrom. Kaip konfliktas pietuose toliau tęsis?
Tad teigti, kad kažkas bus geriau, aš tikrai negaliu. Juolab, kad mes nepaminėjome būtinųjų išlaidų – elektra, šildymas ir bankų paskolos, kurios irgi brangsta, kurių, nepaisant triukšmo dėl elektros, mes savo kailiu dar pilnai nepajautėme. Mes jas pajusime kitą mėnesį, kai pasirodys pirmasis šildymas. Dujas pajusime po naujų metų, kai bus naujas tarifas. Ir dar stipriau pajusime paskolų palūkanas – greitieji kreditai ir visi kiti dalykai, kurių gaunantys mažesnes pajamas dažniausiai ir prisirenka.
Tai, kad mes kažką susitvarkėme, kažkiek kažką pamokėjome, tai dar nėra faktas, kad yra pakankama. Todėl aš šitoje vietoje neturiu jokio optimizmo. Reikia žiūrėti ir valdžios atstovai turėtų laikyti ranką ant pulso, ar tikrai viskas padaryta. Nes pašnekėti ir parodyti skaičius situacijai čia ir dabar galima, bet mes gyvename čia ir dabar ir mums vis nukrenta naujos sąlygos.
Optimizmo daug neturite, bet gal turite patarimų? Sakėte, kad žiūrint į krepšelius skirtinguose prekybos centruose matomas 20 procentų skirtumas. Tai kaip suprantu, žmonėms galima rekomenduoti žiūrėti į kainas skirtinguose tinkluose, o kokie dar būtų patarimai?
Pagrindinė rekomendacija – racionalumas. Mūsų kainų lyginimo portale yra ir maisto, ir buitinės technikos kainos. Tai „iPhone“ kainas tikrinasi visi, kad pirkimo metu sutaupytų tą 100 eurų. O tai, kad jie maistui kiekvieną mėnesį išleidžia apie 200 eurų, o per metus gaunasi visai linksma suma, ir pasižiūrėtų, kur koks jų mylimiausių produktų krepšelis, – tokio didelio judėjimo internete nematome.
Tai pirma rekomendacija – susiformuoti savo mylimiausių produktų krepšelį ir kartas nuo karto pasitikrinti kitose parduotuvėse. Pažiūrėti, kiek krepšelis kainuoje skirtinguose kanaluose – vienas. Antra – pasibandyti pigesnes alternatyvas, nes produktas, pagamintas Lietuvoje, kuris vadinasi „sviestas 82 procentų“, jis yra 82 procentų sviestas. Ar ten gamintojo ženklas, ar ne gamintojo ženklas ir panašiai, o kainų skirtumas gali būti 50 ar 100 procentų.
Dar taupymui padeda tikslus žinojimas, tikslus meniu, ką tu vartoji savaitės ar mėnesio bėgyje. Kai tu žinai, kiek tavo šeima suvartoja mėsos, to ar ano, galima daryti užsipirkimus akcijų metu, suprantant, kad sutaupysi daugiau. Na, arba reisas į Lenkiją.
Visą laidą, kurioje dalyvavo ir Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo vadovė Aistė Adomavičienė, žiūrėkite straipsnio pradžioje.
