Manoma, kad šis Rusijos karas prieš Ukrainą nesibaigs tradiciniu būdu, kai kapituliuoja viena pusė. Kol kas aišku, kad nė viena pusė kapituliuoti nesiruošia.
Putinas gali imtis branduolinio šantažo
Anot VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojo Deivido Šlekio, viešojoje erdvėje manoma, kad Krymas bus pagrindinis derybų tarp Rusijos ir Ukrainos objektas. Vis dėlto, jo vertinimu, Vladimiras Putinas gali stipriai priešintis dėl Ukrainos Azovo jūros pakrantės.
„Manau, kad jie gali dėl šitos erdvės labai rimtai priešintis ir plėšytis. O Doneckas, Luhanskas yra tos erdvės, kur ukrainiečiai padarys karinį siurprizą ir judės toliau, kaip judėjo su Charkivu ir čia Rusija turės pripažinti operacinį taktinį pralaimėjimą“, – sako D. Šlekys.
Jo vertinimu, atgauti Krymą karine prasme nėra sudėtinga, tačiau kyla daugiau politinių klausimų. Anot jo, jei V. Putinas vėl imtų svaidytis branduoliniais grasinimais, naišku, ar Vakarai turėtų pakankamai drąsos dėl Krymo nedaryti spaudimo Kyjivui.
„Pažiūrėkite, kaip Vakarai puola į paniką, kai Putinas pradeda kalbėti apie branduolinio ginklo tematiką. <...> Jis vėl gali grįžti į tą patį scenarijų, vėl pradėti apie tai rėkauti, kai Ukrainos pajėgos pradės judėti prie tam tikrų taškų. Kaip mes, Vakarai reaguoja? Panika, spaudimas Kyjivui, mažiname ginkluotės davimą ar traktuojam tai kaip informacinį triukšmą?“ – svarsto jis.
Mano, kad derybos įmanomos tik po Putino režimo žlugimo
Anot karybos eksperto Aleksandro Matonio, kai prasidės derybos tarp Kyjivo ir Maskvos, ant jų stalo guls pagrindiniai dalykai – žalos atlyginimas ir karo nusikaltėlių patraukimas į teismus, kad ir kur jie vyktų. Vis dėlto taikos derybos tarp Ukrainos ir Rusijos, jo nuomone, yra įmanomos tik po Kremliaus režimo žlugimo.
Politologas Alvydas Medalinskas įsitikinęs, kad karo pabaiga išties bus Rusijos režimo galas, tačiau šiuo metu idealiausias karo pabaigos scenarijus būtų Ukrainos teritorinio vientisumo užtikrinimas ir Ukrainos narystė NATO.
„Dauguma ukrainiečių tiki, kad ir vienas, ir kitas bus. Dabar signalai iš Vakarų dėl narystės NATO sklinda labai silpni ir abejotini bent jau kol kas. Kalbant apie teritorinį vientisumą, gali atskiros Vakarų šalys nueiti ta linkme, kuri būtų tikrai labai negera, pradėti skaidyti atskiras teritorijas ir sakyti, kad su tuo Putinas sutinka, o su tuo ne“, – kalba A. Medalinskas.
Anot jo, V. Putinas mato save kaip Petro I ar kitų Sovietų Sąjungos vadovų įpėdinį ir jam šiuo metu svarbu išlaikyti sausumos kelią į Krymą.
„Man įdomūs buvo Peskovo žodžiai, kur kalbama, kad daugiau teritorijų negu Rusija jau okupavo, Rusijai nereikia. Tai jau tam tikras minimizavimas Putino ir putinizmo dienotvarkės Ukrainos atžvilgiu. Vėlgi – ar Peskovo žodžiai yra Putino žodžiai, ar tik bandymas nuomonės, pažiūrėjimas reakcijos, tai kitas klausimas“, – pastebi A. Medalinskas.
Ukrainiečiai su kompromisais nesutiks
A. Matonio vertinimu, karo baigtis, kai Ukraina susigrąžina visas teritorijas, tačiau dėl Krymo priimamas atskiras politinis sprendimas, yra nereali. Jo nuomone, tokiai karo baigčiai nepritartų nei Ukrainos vadovybė, nei patys žmonės.
Tam pritaria ir D. Šlekys. Anot jo, rusai šiuo metu bando palaužti tokį ukrainiečių nusiteikimą, tačiau, panašu, sukelia atvirkštinį efektą.
„Teorija sako, kad jie turėtų palūžti, bet praktika, visa istorinė empirika rodo, kad taip nebūna. Rusija kartoja tas klaidas, kurias darė visa eilė kitų valstybių istorijoje“, – sako D. Šlekys.
Laidą „Dėmesio centre su Edmundu Jakilaičiu“ žiūrėkite kiekvieną pirmadienį–ketvirtadienį 19:30 per TV3 televiziją ir naujienų portale tv3.lt!
