Tokie veiksmai, anot politologų, rodo, kad konservatoriai mėgina demonstruoti savo galią, pastumti prezidentą į šoną arba priversti jį būti sukalbamesniu.
Prezidentas G. Nausėda ketvirtadienį dar dalyvauja Europos Vadovų tarybos posėdyje, tačiau konservatoriai siunčia signalus, kad prezidentas sėdi ir su kitų šalių vadovais, kalbasi esą tik valdantiesiems leidus. Konservatoriai neatsisako užmojo pakeisti Dalios Grybauskaitės prezidentavimo metu galiojusią paprotinę teisę į tarybas deleguoti prezidentą ir atvirai kalba, kad kituose posėdžiuose galime išvysti premjerę I. Šimonytę.
„Kai klausimai ūkiniai, apima finansus, pandemijos valdymą, už ką Vyriausybė atsakinga, natūralu, kad Vyriausybės vadovė dalyvautų“, – sako Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Žygimantas Pavilionis.
Seimo Užsienio ir Europos reikalų komitetai vakar uždarame posėdyje jau svarstė, ar deleguoti prezidentą į šiandieninę vadovų tarybą. Esą pritarė tik dėl taryboje svarstomų temų, kurios artimesnės prezidento kompetencijai, mat susijusios su užsienio reikalais.
„Pasinaudodami savo teise, kas suteikta pagal statutą, atsižvelgdami į URM informaciją, suprantame, kad delegaciją sudaro Vyriausybė“, – pasakoja Europos komiteto pirmininkė Radvilė Morkūnaitė.
Iki šiol Europos reikalų komitetas tik tvirtindavo Lietuvos pozicijas vadovų tarybos klausimais, o dėl delegacijos sudėties nepasisakydavo. Nuo šiol komitetas grūmoja teikti nurodymus, kas turi dalyvauti EVT, prezidentas ar premjerė. Beje, ji šiandien jau dalyvavo pasirengimo Europos Vadovų Tarybai nuotoliniame susitikime su Europos Komisijos pirmininke Ursula von der Leyen ir Europos liaudies partijai priklausančiais Europos Sąjungos vyriausybių vadovais.
„Yra klausimų, kurie susiję visiškai su Vyriausybės darbu, jei darbotvarkę tokia, kad klausimų tokių dauguma, ne užsienio reikalai, ne ES santykiai su trečiosiomis šalimis, sprendimai bus ar nebus įgyvendinti Vyriausybės rankomis“, – teigia I. Šimonytė.
Įtampai tarp Prezidentūros ir konservatorių augant, partijos lyderis ir užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis tvirtina esąs nuošaly, nors būtent jo vadovaujama ministerija, tiesa, atsižvelgdama į Seimo komitetų siūlymą, turės kaskart siųsti pakvietimus į tarybą prezidentui arba premjerei.
„Aš čia kraštinis visiškai, tik vykdysiu, ką nuspręs Seimas. Puikiai sutariu su prezidentu, dirbame ranka rankon, gerai sekasi. Kaip nuspręs, taip nuspręs, suprantu, kur viskas gali krypti. Pats šiuose procesuose stengiuosi nedalyvauti“, – kalbėjo užsienio reikalų ministras G. Landsbergis.
O Prezidentūra ir toliau laikosi savo, kad nesvarbu, kokia EVT darbotvarkė, tai yra prezidento sfera ir konservatorių mėginimus keisti šią tvarką vadina labai neatsakingais.
„Prezidentui, kaip valstybės vadovui, kyla pareiga Lietuvos valstybei tinkamai atstovauti. Nėra, kad norėtų kažkas daryti. Mūsų požiūriu, aišku, kad pareiga atstovauti Lietuvos valstybę EVT išplaukia iš Konstitucijos ir yra prezidento prerogatyva“, – sako prezidento patarėja Asta Skaisgirytė.
Opozicija konservatorių ir prezidento kivirčuose įžvelgia prasidedančias kovas dėl naujų prezidento rinkimų.
„Modeliuotis ateinančius prezidento rinkimus, nes prezidentui dalyvavimas Europos Vadovų Taryboje duoda pridėtinę vertę matomumo prasme, politini svorio. Nuoseklu, kad konservatoriai tai palaipsniui atiminėja“, – pasakoja Seimo narė, valstietė Agnė Širinskienė.
Konservatorių surengtą svarstymą Seimo komitetuose deleguoti ar ne Nausėdą į Europos Vadovų tarybą politologai vertina kaip galios žaidimus. Yra ir abejojančių, ar išdrįstų Seimas ir Užsienio reikalų ministerija į EVT siųsti I. Šimonytę prieš G. Nausėdos valią.
„Jei jis netektų šitos galimybės, išimtinės teisės vykti į Vadovų tarybą, tai būtų prezidentui smūgis žemiau juostos, rimtas pralaimėjimas. Nori prezidentą laikyti ant trumpo pavadžio. Jei kažko nepatvirtini, nepasirašai įstatymo, kas naudinga valdančiai daugumai, vėl iškelsime atstovavimo vadovų taryboje klausimą“, – teigia apžvalgininkas Tadas Ignatavičius.
„Valdantiesiems sudėtinga išeiti iš šios situacijos. Jie dabar įvaryti į kampą. Turi parodyti principą, bet nesusipykti su prezidentu, išeiti diplomatiškai. Nutarta prezidentui vykti į susitikimą, tai bandymas suminkštinti situaciją ir galbūt tokių posėdžių daugiau nematysime“, – kalbėjo politologas Lauras Bielinis.
Klausimas dėl atstovavimo Lietuvai Europos vadovų taryboje kvepia ir konstituciniu ginču. Konservatoriai rengia įstatymo projektą, kuris numatytų ministrui pirmininkui teisę atstovauti Lietuvai EVT. Apžvalgininkų įsitikinimu, toks projektas iškart sulauktų siuntimo į Konstitucinį Teismą.
