Kaip Vilkaviškyje svaiginasi jaunimas, paklausta vietos jaunuolių.
„Tai alkoholiu, narkotikais, THC garais, elektroninės cigaretės skysčiu. Dar „žolė“, – sako Vilkaviškio devintokai, kurie veidų, žinoma, nerodo, tačiau atvirai pasakoja, kuo svaiginasi.
Ir vardija toliau:
„Kiek esu girdėjęs, dujom. Žiebtuvėliams, kur papildyti.“
„Alkoholis pagrinde. Narkotikų nelabai. Yra „žolės“.
„Elektroninėmis cigaretėmis.“
Būtent elektroninės cigaretės keičia tradicines cigaretes. Naujausias ESPAD – alkoholio ir kitų psichoaktyvių medžiagų vartojimo Europos mokyklose tyrimas – parodė, kad nuo 2003 metų 15-16 amžiaus Lietuvos moksleivių gretose rūkiusių bent kartą gyvenime sumažėjo beveik trečdaliu – nuo 80 proc. iki 54 proc.
Tačiau per pastaruosius ketverius metus paauglių, bent kartą traukusių elektroninių cigarečių dūmą, padaugėjo nuo 46 proc. iki 65 proc. ESPAD tyrimo Lietuvoje vadovė sako, kad neretai paaugliai susigundo neva „sveikesne“ alternatyva.
„Pilna tų vadinamųjų „fake news“. Jeigu nori mesti rūkyti cigaretes, tai rūkyk elektronines cigaretes. Tai čia visiška netiesa. Arba sveika alternatyva įprastinėms cigaretėms. Nėra čia sveika alternatyva“, – sako tyrimo vadovė Liudmila Rupšienė.
Tačiau patys paaugliai neslepia, kad elektroninės cigaretės geriau svaigina, nes jas galima pildyti skysčiu su nelegaliais kanapių produktais: „Žolės“ ekstrakto skystis, berods, kurį garuojant į elektronines cigaretes apdaužo.“
Tyrimas, kuriame dalyvavo 35-ių Europos šalių 15- 16 metų paaugliai, atskleidė vieną gerėjančią tendenciją – šiuo metu alkoholio vartojimo rodikliai Lietuvos paauglių gretose mažiausi per pastaruosius16 metų. Bent kartą per pastarąjį mėnesį alkoholį vartojo maždaug kas trečias Lietuvos paauglys, Europoje – beveik kas antras.
Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento atstovė tvirtina, kad suveikė sugriežtinta alkoholio įsigijimo tvarka.
„Pasižiūrėjus, kad Danija turi 74 procentus paplitimą (turbūt žinote, kad Danijoje galima įsigyti alkoholio nuo 16 metų), manyčiau, kad tos įvestos ribojimo priemonės kuomet alkoholis dabar prieinamas nuo 20 metų, davė tą teigiamą rezultatą“, – pasakoja departamento atstovė Lina Jurgelaitienė.
Visgi į ligonines patenka daugiausia alkoholiu apsinuodijusių nepilnamečių. Štai Vilniaus miesto klinikinėje ligoninėje Vaikų priėmimo-skubios pagalbos skyriuje šiemet atsidūrė jau 350 vaikų, iš jų 35 buvo apsinuodiję narkotikais ir 170 alkoholiu.
„Praktiškai nuo 11 m. iki 18 m. Jeigu žiūrėtume pagal koncentraciją alkoholio tomis promilėmis, kai surandame, tai labai svyruoja – nuo 1-1,5 net iki 3 promilių. Ir atvyksta arba su slopinimu – pavėmę, koordinacija sutrikusi, arba komoje, visiškai be sąmonės. Būna ir tokių“, – kalbėjo Vaikų intensyviosios terapijos gydytoja Irena Babenskienė.
Tačiau šiandien medikai skuba gelbėti vienuolikmetės.
„Privalgiusi apie 20, virš 20 tablečių raminamųjų. Atvyko sunkioje būklės, nors ne komoje“, – sako I. Babenskienė.
ESPAD tyrimo atstovai neslepia: piktnaudžiavimas receptiniais vaistais – vis didesnė Lietuvos paauglių problema.
„Jeigu ESPAD šalių vidurkis yra 6,6 proc., kurie bent kartą per gyvenimą be gydytojo paskyrimo vartojo migdomuosius arba raminamuosius vaistus, tai Lietuvoje šis rodiklis yra apie 20 procentų. Ir ypatingai tai būdinga mergaitėms. Merginos tris kartus daugiau nei vaikinai paminėjo šį faktą“, – pasakoja L. Rupšienė.
„Jeigu yra taip, kad medikamentai randami namie, paimami tėvų, galbūt senelių pavartojami, tai problemas reikėtų spręsti pirmiausia suaugusių žmonių. O jeigu visgi paaiškėtų, kad tai įsigyjama nelegaliose vietose, tame pačiame turguje žinome, kad tokių atvejų būna, tai matyt sprendimas būtų sugriežtinti tokių vietų kontrolę valstybinei vaistų kontrolės tarnybai kartu su policijos pareigūnais ir užkardyti pardavimą tokių psichoaktyvių medžiagų“, – teigia sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga.
O už paprastus raminamuosius gerokai pavojingesnės naujosios psichoaktyviosios medžiagos, kurias Lietuvoje prisipažino pabandę apie 5 procentai apklaustų 15-16 metų paauglių.
„Naujos psichoaktyvios medžiagos yra tokios medžiagos, kurios imituoja tų klasikinių narkotinių medžiagų poveikį. Tarkim, kaip sintetinės kanapės, sintetiniai katinonai, kurie tarkim atkartoja kokaino poveikį. Tai čia tokios medžiagos, kurios yra labai nenuspėjamos, jų poveikis organizmui gali sukelti didžiulę, negrįžtamą žalą ir tikrai kelia didelę grėsmę. Sintetiniai opioidai, taip pat galima paminėti karfentanilį, kuris yra 1000 kartų stipresnis nei heroinas“, – kalbėjo L. Jurgelaitienė.
Pavartoja jaunėliai lietuvaičiai ir tradicinių nelegalių narkotikų. Populiariausia „žolė“, taip pat LSD, ekstazi ir kokainas. 2 iš 10 Lietuvos moksleivių jų bandę yra bent 1-2 kartus gyvenime. Tačiau gerokai labiau nei Lietuvoje toks svaiginimasis paplitęs Latvijoje, Italijoje, Čekijoje.
