Jie atskleidžia ir kokiais būdais, vykdami į Lietuvą, bandė neįkliūti režimui. Tuo metu premjeras Saulius Skvernelis šįryt susitiko su pačia Cichanouskaja, sako norėjęs susipažinti su nacionaline baltarusių lydere. Netyla ir vertinimai, kiek naudos bus iš Lietuvos numatytų nacionalinių sankcijų.
Viena pagrindinių Sviatlanos Cichanouskajos bendražygių ir jos atstovė spaudai Ana Krasulina jau kelios dienos yra Vilniuje. Kaip ir pati Lukašenkos varžovė, Krasulina važiuoti čia nė neplanavo, esą daug patogiau darbuotis būtų savoje šalyje. Tačiau kolegos nenorėjo Cichanouskajos palikti vienos.
„Ji buvo realiai pagrobta. Jai spaudimą darė keli jėgos struktūrų pareigūnai. Kaip mes suprantame – tai žmonės, kurie moka daryti spaudimą. Ir šioje situacijoje mes turėjome jai padėti, kad būtų organizuojamas darbas. Turėjome padėti jai išeiti iš tos būklės ir pradėti darbą. Todėl aš ir mano kolega Aleksandras Dabravolskis atsidūrėme čia – Lietuvoje“, – sako S. Cichanouskajos atstovė Ana Krasulina.
Aleksandras Dabravolskis – baltarusių opozicionierius ir Cichanouskajos patarėjas. Jiedu pasakoja, kad Cichanouskaja jaučiasi jau gerai – telefonu bendrauja su Europos lyderiais, kaip skelbta, inicijavo Koordinacinę tarybą, pasiskelbė nacionaline Baltarusijos lydere.
„Visi žino, kad dauguma nubalsavo už Sviatlaną Cichanouskają. Bet dabar juokaujame: pasirodo ne taip sunku išrinkti naują prezidentą, kaip sunku išvaryti senąjį. Ką dabar reikia daryti? Šį klausimą gali išspręsti tik vidinis spaudimas. Piliečiai pakilo ginti savo rinkimų teisę, jie reikalauja teisingumo ir jie jį tikrai iškovos. Mes žinome, kad niekas daugiau neklausys prezidento, kurio jie jau negerbia“, – pasakoja S. Cichanouskajos patarėjas Aleksander Dabravolski.
„Situaciją matome taip: Aliaksandras Lukašenka turi sėsti į savo „Boeingą“. O atsakingi pareigūnai turi priimti sprendimus dėl to, kad jie pasiruošę sėsti prie derybų stalo ir aptarti taikaus valdžios perdavimo procedūrą“, – teigia A. Krasulina.
Cichanouskajos kolegos pasakoja, kad ir atvykti į Lietuvą nebuvo paprasta. Iki sienos jie važiavo autobusais, bilietus pirko nenurodydami pavardžių. Tokiu būdu kelionės metu jie nepakliuvo į režimo akiratį ir sieną, turėdami vizas, kirto lengvai. Beje, panašiais būdais per nepilnas dvi savaites po rinkimų prie Lietuvos sienos atsidūrė daugiau baltarusių, tik neturintiems vizų teko prašytis prieglobsčio.
„Buvo pateikti penki pavienių asmenų ir vienos keturių asmenų šeimos prašymas. Tai iš viso yra 9 prieglobsčio prašytojai“, – kalbėjo direktorės pavaduotoja Lucija Voišnis.
Pasak Migracijos departamento direktorės pavaduotojos, iš tėvynės jie bėga ir dėl neaiškios ateities, ir iš baimės.
„Jie jaučia pagrįstą baimę būti persekiojami savo kilmės valstybėje dėl to, kad dalyvavo oponentų rinkimuose“, – sako L. Voišnis.
Tuo metu anksčiau už prezidentą su pačia Cichanouskaja Vyriausybėje suskubo susitikti premjeras Saulius Skvernelis. Nors feisbuke matyti kitaip, premjeras tikina, kad jiedu laikėsi saugaus atstumo, o kaukes nusiėmė tik nuotraukai. Iš Baltarusijos atvykusi Cichanouskaja vis dar turėtų izoliuotis, tiesa, jai atliktas Covid-19 testas buvo neigiamas.
„Buvo noras susipažinti su lyderiu, moterimi, mama, pasiteirauti elementarius dalykus, nes reikia užtikrinti saugumą, buities klausimus“, – pasakoja Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis.
Skvernelis aiškina, kad Baltijos šalių premjerai kuria planą Minske susitikti su Baltarusijos Vyriausybės, t.y., Lukašenkos režimo atstovais, nors pats diktatorius dialogo galimybę atmetė. Skvernelis kartoja ir vakarykštę Nausėdos mintį, kad Europos Sąjungos vadovai, Baltarusijos prezidento rinkimus paskelbę suklastotais, pademonstravo istorinę vienybę.
„Vakar Taryboje buvo geresnis rezultatas priimtas negu buvo galima tikėtis – priimtas sprendimas dėl sankcijų“, – teigia S. Skvernelis.
Visgi analitikai jokios pergalės čia neįžvelgia. Priešingai.
„Tai yra nusivylimas, nes nepasiekėm nė pusės to, ką paskelbėm. Mes paskelbėm, kad laikom Lukašenką nelegitimiu, šitam EVT pareiškime to nėra. Mes reikalaujam naujų rinkimų, EVT pareiškime to nėra“, – kalbėjo analitikas Marius Laurinavičius.
Angelos Merkel žodžiais, Baltarusija turi pati rasti kelią savo ateičiai. Europos Sąjunga baltarusiams skyrė per 50 milijonų, o toliau tarsis dėl bendrų sankcijų. Diskusijos, tikėtina, užtruks netrumpai. Vilniaus politikos analizės instituto ekspertas Laurinavičius kritikuoja ir Užsienio reikalų ministerijos vakar patvirtintą nacionalinių sankcijų režimui sąrašą. Jame – 32 asmenys. Tarp jų – pats Lukašenka, rinkimų komisijų, Omono atstovai.
„Praktinė reikšmė šito sąrašo nulinė. Tam, kad sankcijos kažkiek veiktų, jos turėtų būti mažiausiai šimtais žmonių, o jeigu realiai – tūkstančiais žmonių“, – kalbėjo M. Laurinavičius.
Visgi baltarusių opozicija džiaugiasi ir tokiais rezultatais.
„Svarbiausia ES ir Lietuvos reakcija – moralinis palaikymas Baltarusijos piliečiams, kurie kovoja už savo laisvę. Tai svarbiau visko. Sankcijos – tai instrumentas, kuris gali slopinti tam tikrų žmonių troškimą pažeidinėti žmonių teises“, – sako A. Dabravolski.
Artimiausiu metu išeiti į viešumą žada ir pati Cichanouskaja.
