Kulinarija buvo neatsiejama velionės A. Jagelavičiūtės dalis, tad nenuostabu, kad su maistu susijusių istorijų apie Agnę N. Jagelavičienė gali papasakoti ne vieną ir ne dvi. A. Jagelavičiūtė visada savo mamą mokė teisingų įpročių, o išmoktas pamokas moteris nešiojasi iki šiol.
„Mano duktė gąsdindavo visada – atsikėlei ir 0,7 litro vandens ant tuščio skrandžio. Taip, griežtai. Atsistoji su tuo 0,7 ir geri, geri, ir galvoji „oi Dieve, Dieve, turiu pabaigti“. Ir ką? Ir pabaigi. O paskui, kai tiek vandens prisigeri, aišku, ir pusryčiai nusikelia šiek tiek, tampa vėlyvi, sugalvoti, išmąstyti“, – pasakojo N. Jagelavičienė.
Ir tai – ne vienintelė pamoka, kurią N. Jagelavičienė išmoko iš savo dukros.
„Mane dukra Agnė visuomet mokė teisingų įpročių. Jei išvykdavome kažkur pailsėti, pirma taisyklė būdavo neužkandžiauti. Pusryčiai, pietūs, vakarienė – ir viskas. Paatostogavus kartu 7 ar 11 dienų, pastebėdavau, kad nukrisdavo 3 ar 4 kilogramai. Ko gero, užkandžiavimas yra visai nereikalingas“, – pasakojo moteris.
Tiesa, ne tik N. Jagelavičienė mokėsi iš savo dukros. Pasirodo, kad Agnė meilę maistui ir kulinarijai perėmė būtent iš savo mamos.
„Agnė gaminti maistą išmoko iš mamos. Viską prisimenu kaip šiandien. Kai Agnė buvo trejų metų, ji, žinoma, virtuvės spintelės nepasiekdavo, todėl aš jai pastatydavau kėdę. Ji ant jos atsistodavo, pasiimdavo šaukštą ir sakydavo, kad gamins. Tuomet pradėdavo maišyti miltus su vandeniu – gaminami blynai likdavo ant lubų, spintelių ir žemės. Tačiau aš leidau Agnei maistą gaminti jau nuo mažų dienų“, – prisiminimais dalijosi Nijolė.
Tačiau vėliau Agnei prasidėjo problemos su svoriu, o tai puikiai suprato jos tėtis.
„Atskleisiu vieną paslaptį. Pas mus šaldytuvas buvo padarytas specialiai, kad girgždėtų. Kai ji tik atidarydavo dureles, tėtis rėkdavo: „Agne, ir vėl į šaldytuvą?“. Aš taip jam niūkt ir sakau, kad gėdos tu turėk... O aš tada buvau kūda, o jis truputį stambesnis, tai sako: „Tu nežinai, ką reiškia būti storam...“, – pasakojo žinoma moteris.
Bet problemos su svoriu Agnės meilės maistui nesumažino. O kadangi ji vis tiek mėgo valgyti, tai dėl to vis daugiau mokėsi ir gaminti.
„Kadangi ji labai mėgo skaityti, su laiku jos maisto gamybos žinios didėjo, plėtėsi akiratis. Galiausiai viskas išsirutuliojo į tai, kad maistas tapo ne tik gamybos procesu, bet ir gyvenimo būdu. Tai buvo jos filosofija. Manau, kad tokią filosofiją perėmė labai daug žmonių, nes ji buvo labai paveiki“, – prisiminimais dalijosi Nijolė.
Anot Nijolės, Agnės sugebėjimai virtuvėje buvo nepakartojami. Maisto gamybą ji mylėjo taip stipriai, kad lėkštėje sugebėdavo sukurti tikrus meno šedevrus.
„Agnė iš pačių paprasčiausių produktų sugebėdavo lėkštėje sukurti tarytum pramoginį šokį. Patiekalas tapdavo nepakartojamu paveikslu. Ji net paprastą morką, avokadą ar kažkokią petražolę sugebėdavo sudėlioti lėkštėje estetiškai. Kai lėkštėje maistas atrodo gražiai, tuomet jį norisi valgyti. Bet kokį maistą ji visuomet ruošdavo su didele meile. O kai jos ruoštą maistą suvalgydavai, ta meilė tavyje pasilikdavo. Maistas ir meilė yra gyvenimo prasmė“, – jautriai pasakojo N. Jagelavičienė.
Visą pokalbį su N. Jagelavičiene žiūrėkite vaizdo siužete, esančiame straipsnio pradžioje.
VISĄ LAIDĄ PAMATYKITE ČIA:
„Virtuvės istorijos“ – šeštadieniais, 10 val. tik per TV3!
