Vyriausybė jau pripažįsta, kad patvirtintų bet kokią sumą, jei tik abi pusės susitartų. Lietuvos bankas pasiūlė kompromisinį variantą – minimalią algą didinti ir sausį, ir ateinančią vasarą, tačiau tokia idėja nepatinka darbuotojų atstovams.
Dvejus metus Panevėžio gatves švarinanti Gitana per mėnesį „į rankas“ uždirba 550 eurų. Tokia dabar Lietuvoje yra minimali alga.
„Eini į parduotuvę, žiūri, kas pigiau. Kas brangiau nebeįperkam tikrai“, – sako panevėžietė Gitana.
Nuo aštuntos ryto iki ketvirtos popiet besidarbuojanti Gitana norėtų, kad, kainoms sukilus per 20 procentų, alga didėtų bent 250 eurų.
„800, tai tikrai galėtum išgyventi, žmogus. O kai gauni minimumą, žiūri, kad užtektų nuo algos iki algos. – Ar visada užtenka? – Ne visada“, – kalba Gitana.
Skaičių „800“ išties linksniuoja ir valdantieji bei darbdaviai, tik ne „į rankas“, o „popieriuje“. Tokią sumą siūlė ministrė Aušrinė Armonaitė, „į rankas“ minimali alga šiuo atveju didėtų beveik 40 eurų.
Profsąjungos remiasi Lietuvos banko skaičiavimais, kurie dosnesni – 870 eurų „popieriuje“ ir 624 eurai „į rankas“. Verslui ir darbuotojams nesusitariant, Trišalės tarybos posėdyje Lietuvos bankas išdėstė dar vieną kompromisinį variantą. Jis siūlo minimalų uždarbį didinti du kartus: nuo sausio – iki minėtų 800-ų eurų, o birželį – dar 11 proc. iki 888 eurų. „Į rankas“ tai būtų 635 eurai, arba 85-iais eurais daugiau nei dabar. Tačiau nėra garantijų, ar antrą kartą didinti minimalią algą leis ekonominė padėtis.
„Siūlytume palaukti pirmo ketvirčio ekonominės raidos rezultato. Balandžio mėnesį turėtume pirmojo ketvirčio duomenis ir matytume, ar pirmą ketvirtį augimas teigiamas, ar ne“, – sako Lietuvos banko atstovas Aurelijus Dabušinskas.
Verslą iš dalies toks siūlymas tenkina, tačiau profsąjungos laikosi savo.
„Katastrofa yra tuomet, kai dirbantis žmogus turi kreiptis į „Maisto banką“, kad gautų maisto davinį“, – teigia profsąjungų pirmininkė Inga Ruginienė.
„Man yra gėda dėl jūsų, jūs manipuliuojate“, – sako Verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis.
Profesinių sąjungų pirmininkė Inga Ruginienė įsitikinusi, kad 85-iais eurais minimali alga gali didėti jau nuo Naujųjų.
„Kitais metais nėra prognozuojamas juodžiausias scenarijus. Taip, ekonomika sulėtės, bet nėra visiškai pesimistinių prognozių“, – kalba I. Ruginienė.
Verslo konfederacija irgi siūlo savo kompromisinį variantą.
„Galėtų būti maždaug 820 eurų MMA. Tai beveik 100 eurų. Manom, kad ir NPD galėtų kilti bent 15 proc.“ – tvirtina A. Romanovskis.
880 eurų perkopusi minimali alga esą dalį įmonių privestų prie bankrotų.
„Darbdaviui bene keliais šimtais eurų padidėtų darbo vietos našta, tai ypač smulkiam ir vidutiniam regioniniam verslui tai būtų paprasčiausiai mišios“, – tikina Verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis.
„Jeigu įmonės bankrutuos arba stabdys gamybą, tai darys ne dėl keliamo darbo užmokesčio, o dėl to, kad šiandien turime tokią nenormalią situaciją su energetikos kainom“, – teigia I. Ruginienė.
Premjerė Ingrida Šimonytė dar prieš Trišalės tarybos posėdį žadėjo, kad Vyriausybė palaimintų bet kurį susiderėtą variantą.
„Jeigu darbdaviai su profsąjungų atstovais susitartų, manau, bet kokiam susitarimui Vyriausybė galėtų pritarti“, – sako I. Šimonytė.
Tačiau, verslui ir darbuotojams išsiskirsčius be sutarimo, minimalios algos dydį teks spręsti pačiai Vyriausybei. Finansų ministrė bent kol kas profsąjungų trokštamos sumos nežada.
„Galbūt tas bendras sutarimas yra kažkur per vidurį, atsižvelgiant į visas aplinkybes – ekonominį neapibrėžtumą. Bet matome, kad svarbu išsaugoti žmonių perkamąją galią, jų motyvaciją dirbti“, – teigia finansų ministrė Gintarė Skaistė.
„Augimas ekonomikos labai santūrus kitais metais, darbo užmokesčio augimas vienženklis. Tai, kalibruojant ir susitarimą dėl MMA, reikia tai turėti minty“, – sako I. Šimonytė.
Vis dar neaišku ir kiek nuo sausio valdžia didins neapmokestinamąjį pajamų dydį. Finansų ministrė teigia, kad jis ir minimali alga turėtų augti panašiu tempu.
