Sunkūs laikai artėja ir būsto statytojams – jau trūksta žaliavų, įmonės skundžiasi kad vien metalo kaina per savaitę šoko 15 procentų. Tad ekonomistai sako, kad dėl karo statybos gali pradėti strigti.
„Ne mano piniginei ir ne mano nosiai. Nebeįperku“, – panevėžietė Regina parduotuvėje renkasi, ką valgys.
„Daug ko atsisakiau, sūrio fermentinio nebeperku, per brangu, ant milkos pieno perėjau, nors visąlaik lietuvišką pirkdavau. Neišneša kišenė“, – sakė Regina.
Pastaraisiais mėnesiais brangus maisto produktams, moteris priversta į krepšelį krautis tik pačius pigiausius produktus: „Žiūriu pigiau. Pasiėmiau ryžių, grikių, batonas pigiausias, duonytė už 22 ct, invalidumas neduoda pirkt geresnių, brangesnių prekių.“
Infliacija vasarį pralenkė sausio rekordą. Vartojimo prekės ir paslaugos Lietuvoje pabrango beveik 14 procentų, palyginti su praėjusių metų vasariu. Tokią didžiulę infliaciją daugiausiai lėmė pabrangęs šildymas, vanduo, elektra, dujos ir kitas kuras, maisto produktai, paslaugos. Gyventojai piktinasi:
„Daugiausia maistui, butui. Pensija nedidelė, negali pirkt daug, vaistų reikia.“
„Buvo sūreliai 4 už eurą anūkui, dabar 3.“
„Viskas brangsta, Jėzau. Už tą pačią kainą gali nusipirkti mažiau nei anksčiau.“
Infliacija ir toliau didės dėl Rusijos sukelto karo Ukrainoje ir vidutinė metinė gali pasiekti 10 proc. – prognozuoja ekonomistai.
„Priklausys nuo karo eigos ir įtakos Lietuvos ekonomikai. Gali būti, neatmeskim, kad turėsim trumpalaikį ekonomikos nuosmukį ir aukštą infliaciją“, – komentavo ekonomistas Tadas Povilauskas.
Toliau brangs nafta, dujos, kuras. Dėl karo ir sankcijų, sutriks grūdų ir trąšų tiekimas, tad šie produktai, o kartu ir maistas toliau brangs. Teks daugiau mokėti ir, pavyzdžiui, už saulėgrąžų aliejų, mat Ukraina yra viena didžiausių jo gamintojų pasaulyje.
„Čia prekė, kur Ukraina lyderė, kaina neišvengiamai didės, kaip ir kitų aliejinių kultūrų. Tam tikrų produktų, kurie gaminami Ukrainoje kaina šoktels“, – sakė T. Povilauskas.
Karo Ukrainoje sukeltas nerimas ir išgąstis temdo lietuvių lūkesčius dėl geresnio gyvenimo, tad žmonės gali imti taupyti nebūtiniausioms prekėms, o tai gali šiek tiek stabdyti kainų augimą. O jei geopolitinė įtampa rytuose užsitęs, gali sustoti ir algų augimas. Lietuvos banko vadovas Gediminas Šimkus pripažįsta, kad infliaciją gali dar labiau pakurstyti karas Ukrainoje.
„Infliacija turbūt išliks pakankamai aukšta šiais metais. Tačiau ir mažėjimo kryptis turėtų ateiti. Duok dieve, kad taip įvyktų, nors geopolitiniai veiksniai turi įtaką kainų stabilumui“, – kalbėjo G. Šimkus.
Metalu ir mediena su Rusija prekiaujančios įmonės skundžiasi, kad nebegali atsivežti žaliavų, o metalas per savaitę jau pabrango 15 proc. Ekonomistai kalba, kad pritrūkus statybinių medžiagų, strigs statybos, tačiau prognozuoti, kur suks nekilnojamojo turto kainos dar sunku – gali ir kristi, bet jei sumažės pasiūla, o paklausa išliks – gali ir kilti.
„Bus neaktyvūs metai, neapibrėžtumo sąlygomis įsigyti turtą, prisiimti ilgalaikius įsipareigojimus turėtų kristi. Scenarijų spektras platus, galima ir nedidelė kainų korekcija“, – teigė ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė.
Kai kurie Seimo opozicijos nariai reikalauja valdančiuosius mažiau kalbėti ir darbais padėti žmonėms pakelti brangymečio naštą, pavyzdžiui, mažinti mokesčius.
„Laikas pateikti priemonių planą, sumažinant degalams akcizą iki ES leidžiamos sumos, įvertinimas kiek valstybė negaus pajamų. Valstybė gauna infliacijos pajamų, pernai 1,1 mlrd, turime rezervą“, – sako Seimo narys Algirdas Butkevičius.
Tačiau premjerė su ragintojais stabdyti infliaciją nesileidžia į kalbas.
„Rinkos ekonomikoje poveikį kainoms gali daryti tik kai jos reguliuojamos, tai komunalinių paslaugų kainos. Būsimam šildymo sezonui gal reikės kitų sprendimų, tačiau dabar vyriausybė kažkokių sprendimų nesiūlys“, – kalbėjo I. Šimonytė.
O Seimo biudžeto ir finansų komiteto vadovas Mykolas Majauskas sako, kad svarsto idėją ne tik iki balandžio pabaigos panaikinti pridėtinės vertės mokestį centriniam šildymui, bet ir didesnei daliai gyventojų kompensuoti kitų kuro rūšių išlaidas.
„Siūlyčiau peržiūrėti kompensaciją dėl šildymo, kas naudojasi dujomis, elektra, kietu kuru. Turime kompensacinį mechanizmą, reikėtų įsivertinti, ar nevertėtų jį išplėsti, kad jo apimtis didėtų augant kainoms, o kainoms krentant gavėjų skaičius mažėtų“, – sakė M. Majauskas.
Prezidentas Gitanas Nausėda yra pasiūlęs pensininkams ir gausių bei nepasiturinčių šeimų vaikams jau šį mėnesį išmokėti vienkartines 100 eurų išmokas, o neapmokestinamąjį pajamų dydį padidinti dar 50 eurų. Tačiau valdantieji kitą savaitę prasidėsiančioje Seimo sesijoje prezidento siūlymų priimti neskubės – ketina prašyti vyriausybės išvados.
