Savo kasdienybę įamžina vilkikų vairuotojai. Jau ne vieną savaitę greta Medininkų pasienio posto tįsta eilės. Dėl sugriežtintų patikrų, kurias lemia ir migrantų problemos, sunkiasvorės mašinos pasienyje laukia ir po 10 ar net daugiau dienų. Tačiau tai gali būti tik žiedeliai lyginant su problemomis, kurios atsirastų, jei Kremlius pultų Ukrainą ir jei užsivertų Lietuvos siena su Baltarusija. Vežėjai tokį scenarijų svarsto labai rimtai.
„Iš Lukašenkos retorikos girdėjome apie tokią galimybę. Tam tikri veiksmai buvo padaryti geležinkelių atžvilgiu. Galų gale, ir pats saugumo klausimas. Daugelis vairuotojų tiesiog dėl saugumo nenorėtų važiuoti per tas valstybes“, – teigia „Linavos“ atstovas Andrius Burba.
Pasak „Linavos“ Inovacijų ir transporto politikos sekretoriaus, užverti sieną net tranzitui nereikia nė tiesioginio politinio sprendimo. Viena Vakarų sankcijų Rusijai – atriboti ją nuo tarptautinės mokėjimų sistemos „Swift“.
„Reiškia, nebebus galima atlikti mokėjimų užsienio partneriams. Tai prekybos uždarymas“, – sako A. Burba.
Jei uždarbio nėra, vilkikams nė nebūtų ko važiuoti į Rytus. Dabar šia kryptimi vyksta 10–15 proc. iš visų 55 tūkstančių „Linavos“ vežėjų. „Pats sektorius sumoka apie 700 mln. eurų mokesčių į valstybės biudžetą. Tai jei staiga sustotume dirbti, didžioji dalis to mokesčio nepasiektų valstybės biudžeto“, – aiškina A. Burba.
Tiesa, krašto apsaugos ministras kol kas kalba tik apie pasienio kontrolės stiprinimą, bet ne uždarymą. „Panašiai, kaip migrantų krizės valdymo metu buvo skirtos papildomos pajėgos, ženkliai didesnės negu dabar ir buvo kontroliuojama visa siena“, – teigia krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.
„Didžiausia rizika, kurią aš matau – tolesnį žaliavų kainų augimą. Aukštesnės kainos lemtų aukštesnes prekių kainas ir vėl susidurtume su ta nelemta infliacija“, – komentuoja ekonomistas Marius Dubnikovas.
Marius Dubnikovas nemano, kad Rusija drįstų visai užsukti dujų kranelius Europai, nes taip netektų pinigų. Tačiau parduoti mažesnį kiekį už didesnę kainą Rusijai net labai apsimoka. Yra ir kita rizika – jei sprogimai pažeistų dujotiekius ir dujų tiekimas sumažėtų dėl techninių priežasčių. Pora sprogimų separatistų valdomame Luhanske šiomis dienomis pasaulis jau matė, tik priežastys liko neaiškios. O štai į naftos pabrangimą, pasak ekonomisto, degalinių švieslentės Lietuvoje sureaguotų itin greitai.
„Toks pabrangimas brangintų kurą maždaug 15-17 ct už litrą. Ar tai būtų tragedija? Ko gero, nebūtų labai didelės tragedijos, bet reikia suprasti, kad verslo grandinės jau dabar labai įtemptos“, – teigia M. Dubnikovas.
Kaip ir vežėjai, taip ir pramonininkai aiškina, kad verslas susirasti kitų krypčių ir kelių gali. Tačiau susimokėti tektų galutiniam vartotojui.
„Per Juodąją jūrą bandyti keltis, Kaukazą… Bet tai yra be galo brangūs maršrutai“, – sako A. Burba.
„Čia tik klausimas kaštų bus – ar sutiks su tais padidėjusiais kaštais pirkėjai?“ – kalba pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius.
Ukraina pagal eksporto ir importo apimtis yra dvidešimtuke. „Nesimėtom tais milijardais. Milijardas Ukraina, milijardas Baltarusija, su Rusija suma didesnė, su Kazachstanu irgi milijardas. Vienareikšmiškai, paveiks mūsų eksportą į rytines šalis“, – tikina V. Janulevičius.
O ir lietuviškos kilmės investicijos Ukrainoje artėja prie milijardo eurų. „Jeigu bus okupuotos teritorijos, galimai nacionalizuotas turtas, kaip buvo Kryme, bus iššūkiai Lietuvos verslui. Bet tikimės, kad to nebus“, – sako V. Janulevičius.
Tiesa, tiek verslas, tiek ekonomistai pabrėžia, kad saitai su Rusija ir Baltarusija gerokai mažesni nei buvo prieš Krymo okupaciją 2014-aisiais. Iš viso eksporto į Rusiją tik dešimtadalis produkcijos yra lietuviškos kilmės. Vis dėlto, pavyzdžiui, Rusija yra didžiausia pasaulyje grūdų eksportuotoja, tad karo veiksmai ir sankcijos galėtų kilstelti ir maisto kainas. Iš Baltarusijos iki šiol vežamės daug pigaus biokuro ir medienos. O karo veiksmai regione apskritai mažina užtikrintumo jausmą – ypač verslui.
„Verslas pradėtų susilaikyti nuo papildomų žmonių samdymo, nuo papildomų investicijų, kas ilgainiui duotų negatyvų rezultatą ekonomikai“, – teigia M. Dubnikovas.
Pasak Mariaus Dubnikovo, visos šios įtampos Lietuvoje susivestų ir į bendrą ekonomikos augimo lėtėjimą, mažesnes biudžeto įplaukas, pamiršti esą tektų ir dviženklius vidutinius atlyginimų šuolius.
