Realybė tokia, kad retas gali rasti darbą, kurį dirbo tėvynėje, pagal savo specialybę, tad tenka pradėti nuo paprasčiausių ir už minimalų atlyginimą.
Ukrainietė Valentina jau beveik mėnesį Lietuvoje. Šiauliuose ji rado kasininkės darbą vienoje parduotuvėje ir bando su klientais kalbėti lietuviškai. Kyjive moteris dirbo scenariste televizijoje, čia tenka mokytis kitokio amato.
„Sudėtingiausia dėl kalbos, nes iš principo, galima viską išmokti, tačiau, kai nesupranti prekių ir produktų pavadinimų, reikia klausti. Skaičius po truputi mokausi“, – sako Valentina.
Nors ir už minimalią algą, Valentina jau turi darbą, o dar daugybė nuo karo bėgančių jos tautiečių jo tik ieško. Jana atėjo į Užimtumo tarnybos surengtą darbo mugę, kurioje gali susitikti su potencialais darbdaviais akis į akį, prisistatyti, sužinoti darbo sąlygas.
„Daugiausiai siūlo pardavimų vadybininko darbą. Peržiūrėsiu pasiūlymus, palieku savo kontaktus, pasakoju, kokia mano specialybė. Galbūt kažkam manęs prireiks kaip darbuotojo“, – sako ukrainietė Jana.
Būrys, beveik 100 ukrainiečių, daugmaž vien moterys, kalbasi su regiono darbdaviais tam, kad rastų pirmąjį savo darbą Lietuvoje. Moterys sako, kad ieško bet kokios veiklos, nebūtinai pagal savo specialybes.
„Dirbau jaunesnių klasių mokytoja, vidurinis išsilavinimas, bet aš jokio darbo nebijau. Koks darbas beatsirastų, galbūt virėjo padėjėja, gal valytoja, ar indus plauti, kad uždirbčiau pinigų“, – kalba Natalija.
„Ieškau bet kokio fizinio darbo, nes suprantu, kad kol gerai nemoki lietuviškai, jokio intelektualinio darbo negausi“, – sako ukrainietė Oksana.
Darbdaviai ieško trūkstamų darbuotojų – siuvėjų, pardavėjų, virėjų. O kai kurie darbo vietas kuria specialiai, kad padėtų karo pabėgėliams. Tačiau daugiausiai siūlo darbą už minimalią algą.
„Apdirbamoji pramonė, paslaugų sektorius, viešasis maitinimas – šitos specialybės ir šitos darbo vietos yra pakankamai paklausios“, – teigia Užimtumo tarnybos Šiaulių skyriaus direktorius Raimondas Šukys.
„Ieškome siuvėjų. Siuvėjos tai tokia specifinė specialybė ir galbūt nedaug kas moka siūti. Bet vis tiek yra susidomėjusių“, – kalba „Trivilita“ atstovė Rasa.
„Turbūt daugiau idėja padėti ukrainiečiams, negu mums patiems valytojos tokios etatinės reikėtų. Neturim tiek daug valymo“, – sako „Alsveta“ atstovas Domantas.
„Atlyginimas priklausys nuo rezultatų. Aišku, pradžioje, apmokymo metu, bus virš 500 eurų, neatskaičius mokesčių, iki 600, o paskui žiūrėsim“, – teigia įmonės savininkė Danutė Varanavičienė.
Ukrainietės sako, kad kol gauna paramą iš Lietuvos vyriausybės ir žmonių, minimalios algos pakaktų, tačiau žvalgosi geriau apmokamų darbų ir tikisi, kad greitai galės grįžti namo.
„Užmokestis minimalus, nes didelė konkurencija. Darbdaviai atlyginimą, jei mokėjo iki šio momento daugiau, tai dabar ją sumažino. Ir visos merginos, kurios pradeda dirbti, gauna minimalią algą“, – sako ukrainietė Oksana.
„500 eurų girdėjau atlyginimą, nes dideli mokesčiai. 500 eurų, žinoma, Ukrainoje normalu, tačiau čia, jei nuomotis būstą, lieka nedaug“, – kalba ukrainietė Jelena.
„Siūlo minimalų, nuo 500 eurų. Aišku, norėtųsi daugiau, nes ir kainos čia aukštesnės, ir būstą nuomojam. Nors nuo tiek, pradėsim nuo minimumo“, – sako ukrainietė Nelė.
Šiaulių užimtumo tarnybos vadovas sako, kad yra įdarbinama ir aukštesnės kvalifikacijos darbuotojų už geresnius atlyginimus. Lietuvoje kai kurios įmonės siūlo iki 4 tūkstančių eurų atlygį.
„Atlyginimai, iš tiesų, yra labai įvairūs, yra ir labai aukštos kvalifikacijos specialistų įsidarbinusių, yra programuotojas, yra du interjero dizaineriai, yra matematikos mokytojas, jei kalbėti apie aukštos kvalifikacijos reikalaujančius darbus“, – teigia R. Šukys.
Lietuvoje jau įsiregistravo per 40 tūkstančių nuo karo bėgančių ukrainiečių, per 7-is tūkstančius užregistravo Užimtumo tarnyboje, daugiau nei du su puse tūkstančio jau pradėjo dirbti. Darbą rado tiek per Užimtumo tarnybą, tiek patys.
