Medikai gūžčioja pečiais: tėvai esą patys bijo susirgti, bet nori, kad jų vaikai įgytų natūralų imunitetą. Sostinės Antakalnio poliklinikos skiepų kabinete lankosi dešimtmetis Lukas. Jam suleidžiama vakcina nuo erkinio encefalito.
„Vasarai pasiruošę. Reikės dar vieno skiepo po mėnesio. Ir galim drąsiai važiuoti į gamtą“, – sako vilnietė Rima.
Tai ne vienintelis skiepas, kurį gavo Lukas. Mama sako: abejonių dėl vakcinų nekilo, o ir sūnus liko gyvas ir sveikas.
„Nuo difterijos, stabligės reikėdavo skiepytis... Visus privalomus turime skiepus“, – kalba Rima.
O vilnietė Eglė klausia trejų metų dukrelės, kaip sekėsi skiepytis nuo erkinio encefalito ir vėjaraupių. Poliklinikoje dėl skiepų mergaitė jau buvo irgi ne pirmąkart. Agotos sesė – vos dviejų mėnesių Marija – gavo skiepą nuo rotavirusinės infekcijos ir poliomielito. Mergaičių tėvai sako: gydytojai tik padėjo apsispręsti, kad skiepų baimintis nereikia.
„Supažindino tėvus su tomis pasekmėmis. Ir tai kaip edukacinė priemonė – patikėkite... Ir tu susimąstai, kad, iš tikrųjų, yra būdų, ir jeigu jų yra ir jeigu tu myli savo vaikus, tu tikrai pasistengsi suteikti tai, kas jiems geriausia ir apsaugoti nuo tų pavojų“, – tvirtina vilnietis Ignas.
Tačiau epidemiologai perspėja: pavyzdžiui, kasmet Lietuvoje po tris tūkstančius dvimečių vaikų nuo vadinamosios kiaulytės, tymų ir raudonukės taip ir lieka nepaskiepyti, dar maždaug dvigubai tiek skiepo negavusių lieka šešerių septynerių metų vaikai. Jau daugiau nei dešimtmetį skiepijimo apimtys po truputį mažėja ir jau seniai nebesiekia reikalingo rodiklio, kad infekcijos neplistų.
„Tymų, raudonukės ir parotito, kuris siekia tik 86 procentus tiek 2, tiek 7 metų vaikų tarpe, kai praėjusiais metais buvo 88 procentai. Bet suvaldyti viruso plitimą, kaip labai greitai plintantį, ir, kai žmonės imlūs infekcijai, reikia 95 procentų“, – teigia Visuomenės sveikatos centro epidemiologė Daiva Razmuvienė.
„Tas mažėjimas yra signalizuojantis tam tikrų raudonų lempučių vaizdo, kad galima sugrįžti į tą zoną, kai gali sugrįžti tam tikros ligos“, – aiškina sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys.
Specialistai atkreipia dėmesį: Lietuvos savivaldybėse vaikų skiepijimo situacijos skiriasi. Pavyzdžiui, rytinės šalies savivaldybės – pavyzdingesnės.
„Vakarinė dalis Lietuvos, Žemaitijos teritorija – ten skiepijimo aprėpčių savivaldybėse galima rasti netgi iki 80 procentų. Tai reikia suprasti, kad tie vaikai be abejonės neturi apsaugos“, – tvirtina D. Razmuvienė.
Daugiausia pacientų vaikų Vilniuje – daugiau nei 20 tūkstančių – turinti Antakalnio poliklinika taip pat pastebi, kad vaikų skiepijimas stringa.
„Tarp pacientų, naujai ateinančių, tampančių naujais pacientais, truputį daugėja atsisakančių vakcinuoti arba atidedančių vakcinaciją vėlesniam laikui ir kasmet po vieną du procentus vakcinacijos apimtis mažėja dėl to“, – sako šeimos gydytoja Simona Dikšienė.
Sveikatos apsaugos ministerija išsiaiškino abejojančių ir prieš skiepus nusiteikusių tėvų argumentus. Populiariausi iš jų – galimi skiepo šalutiniai poveikiai, patikimos informacijos apie skiepus trūkumas arba tiesiog nepasitikėjimas vakcinomis.
„Tai yra problema daugelio metų, ir jeigu tėvai atsisakė skiepytis, tai dažniausiai ir vaikai atsisako. Kur mes padarėm tą klaidą – ar dėl to, kad švietimo įstaigose sumažėjo švietimo apie vakcinaciją? Ar klaidą padarėm, kad neigiamai atsiliepiam apie gydytojus?“, – kalba šeimos gydytojas Kazys Simanauskas.
Specialistus stebina ir tėvų argumentas, kad vaikai turi įgyti natūralų imunitetą.
„Keista, kai tėveliai patys nenori susirgti netgi elementariausia sloga, temperatūra, o savo vaikams jie šitą kaip ir... kurie atsisako, sako: tegu jie perserga paprastuoju būdu, bet tai kodėl jūs nenorite sirgti, kodėl jūs norite, kad jūsų vaikai susirgtų taip?“, – teigia Slaugos specialistų asociacijos viceprezidentė Aistė Raulušaitienė.
O ir kad ligos protrūkių šalyje nėra, dar nereiškia, kad jų nebus ateityje.
„Difterija serga Europa, protrūkiai. Pas mus difterijos atvejų kol kas nėra, bet kas gali žinoti. Kaimynai serga, važinėjame, keliaujame. Vasara artėja. Užsikrėtimas labai greitas – oro lašeliniu būdu“, – tikina D. Razmuvienė.
„Mes stengiamės tiek akis į akį mokinti ir aiškinti, tiek tuo bendruoju būdu. Dalį abejojančių pavyksta perkalbėti, įtikinti“, – sako S. Dikšienė.
Bandydama gelbėti situaciją Sveikatos apsaugos ministerija žada sukurti interneto svetainę, kad žmonės galėtų rasti patikimos informacijos apie skiepus iš oficialių šaltinių. Tiesa, kada ji pradės veikti, kol kas nėra aišku.
.jpg)
