infekcinės ligos

Nors gyventojus rudens pradžia nustebino neįprasta šiluma, tačiau specialistai įspėja – vasaros dvelksmas ilgai nesitęs, o kartu su vis labiau šaltėjančiu oru suaktyvės ir infekcinės ligos. Specialistai pataria, kokių sveikatingumo priemonių griebtis ir kodėl yra svarbu neužmiršti pasiskiepyti ne tik jums patiems, bet ir savo atžaloms. Infekcinių ligų fiksuojama daugybė, o su jų sukėlėjais žmonės gali susidurti įvairiais būdais, pavyzdžiui, per kvėpavimo takus, maistą, kraują ir kitaip.

Respublikinėje Šiaulių ligoninėje bus statomas naujas Infekcinių ligų diagnostikos ir gydymo centras. Kaip ketvirtadienį pranešė Sveikatos apsaugos ministerija (SAM), atnaujinta medicininė įranga sustiprins gydymo paslaugų kokybę sergantiesiems infekcinėmis ligomis, reikšmingai prisidės kuriant saugesnes darbo sąlygas darbuotojams. Ligoninės teritorijoje bus statomas naujas trijų aukštų pastatas.

Lietuvoje kuriant Infekcinių ligų klasterį, numatoma modernizuoti Klaipėdos ligoninės Infekcinių ligų klinikos korpusą. Planuojama statyti dviejų aukštų antstatą, kuriame įsikurs ir Reanimacijos-intensyviosios terapijos skyrius, ketvirtadienį pranešė Sveikatos apsaugos ministerija (SAM). „Priestate planuojame įrengti naujus reikalavimus atitinkančias infekcines palatas, radiologijos patalpas.

Epidemiologai įspėja, kad gali grįžti seniai užmirštos infekcinės ligos, jeigu ir toliau vis daugiau tėvų priešinsis savo vaikų skiepijimui. Statistika rodo, kad kai kurios ligos jau gali laisvai plisti, pavyzdžiui, kiaulytė, tymai, raudonukė, mat vakcinuotų vaikų nėra pakankamai. Medikai gūžčioja pečiais: tėvai esą patys bijo susirgti, bet nori, kad jų vaikai įgytų natūralų imunitetą. Sostinės Antakalnio poliklinikos skiepų kabinete lankosi dešimtmetis Lukas.

Klimato kaita pražudys dar daugiau žmonių skatindama užkrečiamųjų ligų plitimą, antradienį pareiškė Pasaulinio kovos su AIDS, tuberkulioze ir maliarija fondo vadovas. Vykdomasis direktorius Peteris Sandsas teigia, kad šiemet fondas pastebėjo klimato kaitos „didėjantį poveikį“ žmonių sveikatai.

Į Lietuvą plūstant nuo karo bėgantiems ukrainiečiams specialistai įspėja ir apie galimas grėsmes mūsų sveikatos sistemai. Medikai primena, kad karinius konfliktus neišvengiamai lydi humanitarinė katastrofos ir atsiranda geros sąlygos įvairioms infekcinėms ligoms plisti.   Paklaustas apie tai, kokias grėsmes karas apskritai sukelia sveikatos sektoriui, ilgametę infekcinių ligų gydymo patirtį turintis prof. habil. dr.

Kampilobakterijos yra bjauri bakterijų gentis, dažnai sukelianti žmonių apsinuodijimą maistu. Naujas amerikiečių ir danų mokslininkų tyrimas parodė, kad šios bakterijos gali būti pernešamos ir mylintis, rašo iflscience.com. Kampilobakterijos paprastai yra randamos paukštienoje, todėl žmonės paprastai jomis užsikrėčia suvalgę nepakankamai termiškai apdorotos mėsos. Tai gali sukelti sunkų gastroenteritą su vėmimu ir viduriavimu.

Ligonių kasos ragina gyventojus ir karantino metu nepamiršti tiek vaikams, tiek suaugusiesiems būtinos vakcinacijos. Planinių skiepų, padedančių išvengti užkrečiamųjų ligų protrūkio, svarbą sudėtingu pandemijos metu akcentuoja Pasaulio sveikatos organizacija, žinomi Lietuvos medikai bei epidemiologai. Koronaviruso plitimas, gyventojų vengimas lankytis gydymo įstaigose, klaidingas įsitikinimas, kad medicinos pagalba šiuo metu sunkiai prieinama, lėmė ir sumenkusį planinės vakcinacijos mastą.

Nors Covid-19 infekcija vaikams ne tokia pavojinga, vaikų ligų gydytojas profesorius Rimantas Kėvalas įspėja dėl galimų daug rimtesnių pandemijos pasekmių. Anot jo, dėl jau dabar sutrikusių įprastinių skiepų kyla grėsmė sulaukti kitų vakcinomis valdomų ligų protrūkių.   Gydytojas primygtinai ragina tėvus neužsimerkti ir net dėl dabar lydinčios infekcijos baimės nevengti profilaktiškai pasirūpinti vaikų sveikata ir imunizacija.

Nors nerimaujama dėl naujų COVID-19 susirgimų skaičių, gydytojai primena, kad kitos infekcinės ligos taip pat niekur nedingusios. Dėl dalies jų ypač įspėjami grybautojai ir kiti traukiantys laiką praleisti gamtoje. LSMU Kauno ligoninės infektologės, LSMU Infekcinių ligų klinikos vadovės profesorės Auksės Mickienės teigimu, nepaisant to, kad visas dėmesys, pajėgos ir infrastruktūra pastaruoju metu sutelkta COVID-19 epidemijai, kitos infekcinės ligos niekur nedingo.

Orai šąla, tad neišvengiamai artėja ir ligų sezonas. Tačiau epidemiologai džiaugiasi, kad koronaviruso baimė žmones išmokė labiau saugotis infekcijų. Pernai fiksuota daug mažiau peršalimo ligonių nei anksčiau. Žmonės jau dabar gydymo įstaigose reikalauja skiepų nuo gripo. Tačiau ministras Veryga neguodžia – vakcinų užteks tik dešimtadaliui lietuvių. Modernų tūkstantį eurų kainuojantį termometrą savo auklėtiniams pastatė Vilniaus licėjaus vadovybė.

Šiemet Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) paminėjo 40-metį, kai išnyko viena baisiausių užkrečiamųjų ligų pasaulyje – raupai. Iš ligų žemėlapio dingsta ir poliomielitas – liga, kuri Lietuvoje paskutinį kartą registruota 1977 m., o pasaulyje šiuo metu diagnozuojama tik Afganistano ir Pakistano pasienyje, nors 6-ajame dešimtmetyje buvo didžiulė šios ligos epidemija JAV. Prie minėtų ligų suvaldymo labiausiai prisidėjo skiepai, kurie įvardijami kaip didžiausias XX a. medicinos išradimas.

Nors visų infektologų ir kitų specialistų akys pastaruoju metu nukreiptos į pasaulį apėmusią koronaviruso pandemiją, tai nesumažino kitų infekcinių ligų plitimo grėsmės visuomenėje. Medikų teigimu, jau kuris laikas prognozuotas infekcinių ligų pakilimas pasaulyje turėtų versti tiek valdžios atstovus dėlioti kitokius sveikatos politikos prioritetus, tiek keisti visuomenės požiūrį į jų prevencijos svarbą.

Vilniaus universiteto Santaros klinikose trečiadienį buvo atidarytas naujas Infekcinių ligų korpusas. Iki šiol infekcinėmis ligomis susirgę vilniečiai gydyti senose, šiuolaikinių reikalavimų neatitinkančiose patalpose Žvėryne, o naujo korpuso atidarymą politikai pavadino istoriniu žingsniu. „Džiaugiuosi, kad dar viena Lietuvos gėda (...) yra likviduota“, – sakė ministras pirmininkas Saulius Skvernelis.

Per 2019 m. sausio–birželio mėn. Kauno apskrityje registruota beveik 30 proc. daugiau vėjaraupių ir net 69,4 proc. skarlatinos atvejų, lyginant su 2018 m. tuo pačiu laikotarpiu, praneša Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno departamentas.

Virusinės infekcijos, nepaisydamos nei amžiaus, nei sveikatos būklės, gali būti negailestingos kiekvienam, tačiau didžiausia rizika – vyresnio amžiaus žmonėms. Šiems ir taip susiduriant su silpstančia sveikata, peršalimas ir kitos virusų sukeliamos ligos bei uždelstas jų gydymas gali sukelti net pavojų gyvybei.

Nors ŽIV ligos gydymas, trunkantis visą gyvenimą, yra valstybės finansuojamas, tačiau gydosi mažiau nei 30 proc. ŽIV užsikrėtusių asmenų. Tiek gydytojai, tiek pacientai vieningai teigia, kad integruojant asmenis į gydymą labai trūksta socialinės pagalbos, o ir užsikrėtę ŽIV baiminasi apie tai kalbėti.

Vilniaus Infekcinių ligų stacionaras iš prastos būklės pastatų Žvėryne į naujas patalpas Santariškėse turėtų persikelti 2016 metų pabaigoje. Sveikatos apsaugos ministrė Rimantė Šalaševičiūtė pirmadienį žurnalistams sakė, kad iškėlimui sėkmingai ruošiamasi.

Vasara – palankiausias metas plisti žarnyno infekcinėms ligoms, kadangi šiluma yra viena svarbiausių sąlygų užkrečiamųjų ligų sukėlėjams daugintis. Daugelis bakterijų maiste sparčiai dauginasi esant 20–30 laipsnių aplinkos temperatūrai. Per kelias valandas maiste jų gali atsirasti pakankamas kiekis, kad tokio maisto suvalgęs žmogus susirgtų. Vilniaus visuomenės sveikatos centro specialistai primena, kad bakterinėmis žarnyno infekcijomis dažniausiai užsikrečiama per gyvūninės kilmės maistą.

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė apsilankiusi Vilniaus Infekcinių ligų ir tuberkuliozės ligoninėje susipažino su žmonių sveikatai pavojų keliančia situacija ligoninėje. Prezidentė su sveikatos apsaugos viceministru ir Santariškių klinikų vadovu aptarė, kokių neatidėliotinų priemonių reikia imtis sprendžiant kritinę padėtį šioje gydymo įstaigoje.

Specialistai perspėja – didžioji dalis apsinuodijimo maistu protrūkių kyla dėl menkų higienos žinių ir įgūdžių Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos specialistai perspėja dėl nerimą keliančių pastarųjų metų ūmių infekcinių žarnyno susirgimų tyrimo rezultatų. Atlikta duomenų analizė rodo, kad per 92 proc. visų susirgimų protrūkių kyla dėl viešojo maitinimo įstaigų darbuotojų menkų maisto tvarkymo ir asmeninės higienos žinių.

Iš sostinės pakraštyje esančio romų taboroplinta ne tik kvaišalai, bet ir užkrečiamos ligos. LNK pranešė, kad iš taboro plinta hepatitas A. Per devynis šių metų menesius hepatitu mieste užsikrėtė jau penkios dešimtys asmenų, nors per visus praėjusius metus susirgusių buvo vos 6. Infekcija plinta per nešvarias rankas ir užterštą aplinką.

Įsibėgėjus rudeniui pastebime, kad mūsų sveikata gerokai suprastėja – pradedame sloguoti, čiaudėti, jaučiamės pavargę ir ligoti. Kartais neatrandame tokios blogos savijautos priežasčių – rodos, gerai maitinamės, išsimiegame, stengiamės sportuoti.

Panevėžio visuomenės sveikatos centras š.m. balandžio 23 d. gavo skubų pranešimą iš VšĮ „Respublikinė Panevėžio ligoninė“ Infekcinių ligų suaugusiųjų skyriaus apie įtariamą susirgimą tymais. Susirgo 2 vienos šeimos Panevėžio miesto gyventojos, viešėję Sankt Peterburge pas gimines. 2012 m. balandžio 22 d. į VšĮ „Respublikinė Panevėžio ligoninė“ Infekcinių ligų suaugusiųjų skyrių hospitalizuotos 33 metų amžiaus motina ir 11 metų jos dukra.

Staiga atšalus ir atslūgus pandeminiam gripui, vaikus bei suaugusiousius ėmė pulti peršalimo ir žarnyno virusai. "Dabar rota virusas bei sezoninio gripo virusas atakuoja mus vienu metu, tad tiems, kurie neturi imuninteto prieš rota virusą, padidėja rizika susirgti dar ir sezoniniu gripu", - sako Šiaulių apskrites ligoninės Suaugusiųjų infekcinių ligų skyriuje dirbantis infektologas Algimantas Baublys.