O štai medžiotojai pastebi, kad lūšių pamėgtose teritorijos stirnų ėmė mažėti, ir mano, kad po 40-ies metų pertraukos šiuos plėšrūnus vėl bus galima medžioti.
Į klaipėdiškio kiemą lyg niekur nieko, viduryje dienos, apsižvalgydamas atėjo lūšies patinas. Vyras užfiksuoti nespėjo, tačiau sako, kad gyvūnas pasižymėjo teritoriją apšlapindamas namo kampą ir iškeliavo atgal į mišką. Ekologai tokį lūšies pasirodymą vadina itin retu reiškiniu.
„Pakankamai netoli, gal 5 kilometrų atstumu yra jų sena buveinė, kur jos seniai gyvena. Ten yra aukštapelkė. Ir aukštapelkės raisto apypelkėje, kur yra šlapi raisto miškai, jų yra nuo seno. Ten mažiau lankoma, žmonės į kemsynus nelenda, ten ir vilkų, ir lūšių nuo seno yra. Bet, 5 kilometrai tokia zona. O čia tokie siauri, nedideli masyvai miško, tai nėra labai įprasta mano akimis, nėra įprasta“, – sako Pajūrio regioninio parko ekologas Erlandas Paplauskis.
Tokių lūšių laisvėje Lietuvoje gyvena apie 100. Nors dar šio amžiaus viduryje šių gyvūnų buvo pilni mūsų šalies miškai, prieš keliasdešimt metų jų sumažėjo iki 70, tad lūšis buvo įrašyta į Raudonąją knygą ir paskelbta saugotina rūšimi. Todėl ekologai sako, kad lūšies apsilankymas yra geras ženklas.
„Man kaip gamtininkui tai labai labai geras ženklas. Todėl, kad stambus plėšrūnas, liudija, kad yra gera ekosistemos būklė – yra daug stirnų, reiškia, tų stirnų neišbrakonieriauja. Reiškia bendruomenė yra sąmoninga – neleidžia siautėti, patys nebrakonieriauja. Reiškia, yra zuikių“, – tęsia jis.
Lietuvoje gyvena tik šios vienintelė rūšies lūšis. Tačiau dėl kertamų miškų jų populiacija Lietuvoje negali išaugti iki prieškarinio lygio, mat vienai lūšiai reikalinga maždaug 40 kvadratinių kilometrų individuali teritorija.
„Tai yra Europinė lūšis, kuri pas mus gyvena. Gyvena praktiškai visose Baltijos šalyse – Estijoje, Latvijoj, Lenkijoj, iki Čekijos sienos, net Čekijos gali užgriebti. Ir Skandinavijos šalyse gyvena jos“, – teigia Klaipėdos zoologijos sodo savininkas Edvardas Legeckas.
Lūšys žmones užpuola labai retai. Dažniausiai miškuose laikosi nuošaliai ir žmones stebi, pačios išlikdamos nepastebėtos. Kodėl šis patinas apsilankė žmogaus kieme, gyvūnų specialistai gali tik spėlioti.
„Gali būti kažkam tai pabėgusi namuose auginta lūšis. Gali būti, kad žuvo motina. Dar nesulaukusiam lytinio brendimo gyvūnui, jis pradeda klaidžioti. Gali būti, kad ieško savos teritorijos“, – aiškina E. Legeckas.
O teritorijos lūšims reikia, mat jos gyvena po vieną, viena kitos į savo teritoriją neįsileidžia ir šeimų nesudarinėja. Patelėms rujojant patinai pas jas ateina patys. Mat patelės iš savo teritorijos nosies nekiša.
Patelės atsiveda 2–3 lūšiukus. Vedžioja mamos juos dvejus metus. Bet retai visi išgyvena. Medžioti lūšis draudžiama, tačiau kai kurių trofėjų mėgėjų neatbaido net milžiniškos baudos. Štai vieno jų laimikis. Vyras turi sumokėti baudą bei atlyginti gamtai padarytą žalą. Iš viso šalies biudžetą teismas jam nurodė papildyti 9 000 eurų bei atėmė šautuvą. Vis tik medžiotojai galvoja, kad ateityje lūšis medžioti vėl bus galima.
„Medžiotojai dabar pastebi, kad ryšium su lūšių skaičiaus padidėjimu, gerokai sumažėjo stirnų tam tikrose vietovėse. Nes stirna yra mitybos objektas ir lūšys gerokai sumažina šitų žvėrelių skaičių. Ypač miškingose teritorijose. Ir manyčiau, kad ko gero gali ateiti tas laikas, kad lūšis pradėsim medžioti. Nors ši nuomonė yra gan šventvagiška, tačiau kas be ko“, – sako medžiotojas Valdemaras Zakaras.
Pagrindinė teritorija, kurioje yra daugiausia lūšių mūsų šalyje, tai Rietavo miškai. Įkurta saugoma teritorija šiems plėšrūnams ramiai gyventi.
