Pasak ekspertų, atpirkimo ožiais taps jauni žmonės su vaikais, perkantys didesnio ploto butus, o ne turtuoliai. Be to, mokestis esą vėl išpūs nuomos kainas. Pastabų valdžios planui turi ir Lietuvos bankas, tiesa, jis tvirtina, kad tarifų reikėtų dar didesnių.
Vilnietė Gražina su šeima šalia Ozo parko Vilniuje butą pirko prieš gerus dešimt metų ir visai nėra nusiteikusi už būstą mokėti dar kartą.
„Jeigu žmogus nusiperka NT iš savo sutaupytų pinigų arba paima paskolą ir dar turi mokėti papildomą mokestį. Manau, kad blogai“, – sako Gražina.
Nekilnojamojo turto mokestį kartu su visa mokesčių reforma siūlanti Finansų ministerija tikina, kad metinis vidurkis, kurį žmonėms teks susimokėti už būstą, bus nedidelis, vos 14 eurų. Tačiau analitikai tuo abejoja.
„Tikrai bus ne 14 eurų vidurkis. Vilniuje mediana bus virš 60 tūkst. eurų. Tai nuo 100 tūkst. eurų mokestis bus apie 60 eurų per metus“, – teigia nekilnojamojo turto rinkos ekspertas Arnoldas Antanavičius.
Mokestį tektų mokėti pagal būsto vertę, o riba, nuo kurios būstai apmokestinami, kiekvienoje savivaldybėje skirtinga. Sostinėje tektų susimokėti už kiekvieną būstą, kuris brangesnis nei 60 tūkst. eurų. Kauno mieste ši riba – 41 tūkstantis eurų, Druskininkuose – 30 tūkstančių. Tačiau, pasak Antanavičiaus, nuskalpuojami bus visai ne turtuoliai, o jaunos šeimos.
„Šeimos su daugiau vaikų paprastai gyvena erdvesniuose būstuose. Erdvesni būstai automatiškai beveik garantuoja, kad tai virš medianos kainuojantis būstas. Tai gali būti vienintelis šeimos būstas, greičiausiai dar ir su paskola ilgiems metams. Ir žmonėms reikės tą mokestį mokėti. Tai nežinau, ar jie tokie turtingi, kad juos reikėtų apkrauti“, – kalba A. Antanavičius.
Kadangi turto vertę lemia ir vieta, pavyzdžiui, už sostinės Senamiestyje esantį 180 tūkst. eurų vertės butą per metus tektų mokėti arti šimto eurų. Tačiau už butą senos statybos name Žirmūnuose mokėti nereikėtų. Arti 100-o tūkst. eurų vertės butas Pilaitėje būtų apmokestinamas 14 eurų. Mažesniuose miestuose mokestis apimtų ir pigesnius būstus, tačiau ir suma būtų menkesnė.
Ekonomistas Algirdas Bartkus mato ir kitą neigiamą mokesčio pasekmę. Esą naujas mokestis didmiesčiuose išbrangins nuomą.
„Tiems, kurie valdo NT objektus, labai lengva permesti šitą papildomą naštą nuomininkams. Tai mes tiesiog padidinsime nuomos įkainius. Formaliai mokėtojai būsime mes, kurie valdome NT objektus. Bet iš tiesų tą mokėjimą pasiimsime iš tų, kurie jokio NT neturi“, – sako A. Bartkus.
Kai kurie merai piktinasi dėl kitko – būtent savivaldai Vyriausybė nori permesti užduotį nustatyti mokesčio tarifus už antrą ir paskesnį būstą.
„Kaip tik jokios naudos nebus. Dar didesnė takoskyra tarp brangaus turto savivaldybių ir pigesnio turto savivaldybių. Palyginkime, kokius dydžius susirinktų Vilniaus miesto savivaldybė, kokia ten turto vertė, ir Joniškio rajono savivaldybę“, – teigia Šiaulių meras Arūnas Visockas.
Nepatinka Finansų ministerijos siūlymai ir Lietuvos bankui. Tik jo kritika priešinga, esą valdžia nori apmokestinti per mažai būstų savininkų.
„Mokestis išeina ne visuotinis, nes pusė NT objektų būtų neapmokestinami“, – kalba Lietuvos banko atstovas Dovydas Poderys.
Pasak Lietuvos banko, norint, kad mokestis savivaldybėms atneštų daugiau pinigų, reikėtų ir didesnių tarifų.
„Tarifai, ypač ne pagrindiniams būstams, yra per maži, kadangi savivaldybėms yra paskatų nustatyti mažiausią tarifą, nes priimamas sprendimas dėl rinkėjų apmokestinimo“, – tikina D. Poderys.
Finansų ministerija tikina, kad pusei būstų savininkų mokesčio mokėti nereikėtų. Dabar iš nekilnojamojo turto mokesčio biudžetas kasmet surenka 11 mln. eurų, pasak ministrės, mokesčio pakeitimai atneštų papildomus pora milijonų. Tačiau dėl mokesčio dar spręs Seimas.
