Kai kurie ekonomistai tokį kainų kilimą vadina nekontroliuojamu ir tvirtina – artimiausiai mėnesiais kainos tik augs. O kiti sako, kad nepaisant infliacijos rekordų, jau matyti ir ženklų, kad ji netrukus pasieks savo piką ir ims trauktis.
Statistikos departamento duomenimis, maistas per metus brango trečdaliu. Tą pastebi ir mūsų kalbinti pirkėjai. Sako – kaip įmanydami stengiasi taupyti, žiūri ir akcijas, renkasi pigesnes alternatyvas:
„Akcijas žiūrim, pigiau renkamės.“
„Pandemija išmokė planuotis pirkinių krepšelį. Planuojiesi kiek, ko nupirksi, ir dėliojamės taip savo išlaidas.“
„Stengies pataupyt, nebūtiniausių neperkam. Saldumynų mažiau, aprangos mažiau.“
„Visą laiką gana taupiai pirkdavom, dabar dar taupiau. Į kainą visada žiūrim dabar.“
„Visko ieškom, kad nusipirkt pigiau, būna duonos padėta 50 proc., nes duona brangiausia dabar. Namie viską gaminam, po restoranus nevaikštom.“
„Jeigu nuolaida yra ir man ta prekė tinka, tai pagal nuolaidą perku.“
„Tiesiog nebeperki to, ko nereikia, atėjai, pamatei, ar akcijos gundydavo pirkti, dabar mąstai ir pagal akcijas nebeperki.“
Anot ekonomistų, tokį smarkų maisto kainų augimą lėmė išaugusios energetikos kainos. Vanduo, elektra, dujos ir kitas kuras per metus brango net 70 procentų. Dėl to brango ir restoranų ir viešbučių kainos bei paslaugos.
Anot ekonomisto Aleksandro Izgorodino, viltys, kad rudenį sumažėjęs vartojimas sustabdys kainų augimą, nepasiteisino. Mat jis neatsveria augančių energetikos kainų, kurios nugula į prekių ir paslaugų kainodarą.
„Niuansas tame, kad energetikos kainos ir kaštai įmonėms yra gerokai aukštesnės nei prieš metus ir atitinkamai įmonės toliau kelia įvairių prekių ir paslaugų kainas, todėl, kad energetikos sąskaitos išlieka aukštos ir tos aukštos sąskaitos ja keletą mėnesių iš eilės transformuojasi į prekių ir paslaugų kainas“, – teigia A. Izgorodinas.
Be to, Izgorodinas sako, kad šių metų pabaigoje galime sulaukti dar vieno kainų šoko.
„ES šalys pradės išiminėti dujas iš saugyklų, kur prikaupta, tai reiškia, kad energetikos sektoriuj vėl padidės stresas ir nerimas. Kas automatiškai reiškia, kad tos kainos toliau transformuosis į įvairių prekių ir paslaugų kainas“, – aiškina A. Izgorodinas.
Kiek kitokią nuomonę turi „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis. Anot jo, šitoks augimas laikinas ir nulemtas rugsėjį perskaičiuotų šilumos kainų. Esą atmetus tai, ekonomistas stebi infliacijos mažėjimo tendenciją.
„Yra visi ženklai, kad atslūgsta infliacija ir išoriniai – pingančios žaliavos, net ir kai kurie energetiniai ištekliai, transportavimo išlaidos ir Kinijos. Daugely kitų sričių matome kainų augimo atslūgimą ir jis dar paryškės šių metų rudenį dėl mažėjančios paklausos“, – tikina N. Mačiulis.
Ekonomistas pabrėžia, kad reikėtų nepamiršti į kai kurias oficialiai skelbiamas kainas žiūrėti su išlyga.
„Tie oficialūs infliacijos skaičiai nebūtinai reiškia, kad tiek gyventojams reikia mokėt. Nes yra ir šildymo kompensacijos, tie pinigai bus sugrąžinti gyventojams. Dabar galima gauti už visą sezoną kompensacijos“, – sako N. Mačiulis.
