Pasak nepasiturinčiuosius gelbstinčių organizacijų, neišgalinčių nusipirkti net būtiniausio maisto ir susimokėti už brangstančius energetinius išteklius, ateina vis daugiau. O ties absoliutaus skurdo riba gyvena beveik 4 procentai lietuvių.
Šiaulių maisto banko padalinio vadovė krauna vieną iš maisto krepšelių, kuriuos vėliau išdalins skurdžiausiai gyvenantiems šiauliečiams. Jame – įvairios kruopos, konservai, miltai, kiti ilgai negendantys produktai. Šiuos maisto davinius gaus lietuviai, kurių mėnesio pajamos vienam šeimos nariui neviršija 220 eurų.
Būtent tokia yra šiaulietė Aušra. Ji turi dukrą ir sūnų, ir sako, kad didžiąją dalį pinigų dabar suryja energetinės išlaidos, tad parama maistu netgi labai praverčia.
„Sunkiai, yra ir vaikučiai, mokesčiai nemaži, viskas ant elektros, karšto vandens nėra, viskas – boileris, elektrinė dujinė. Gaunam, gerai ir tie miltai, ir aliejus, cukrus, konservai, viskas sunaudojama, valgoma. Tie ryžiai, kai kainos padidėjusios, tikrai praverčia“, – kalba šiaulietė Aušra.
Pasak Šiaulių maisto banko padalinio vadovės, mieste, žmonių, kuriems reikalinga tokia maisto parama, sparčiai daugėja.
„Turime rekordinius skaičius, tai turėsim virš 5 tūkst. paramos gavėjų Šiauliuose, yra beveik 5300. Tai yra 600 daugiau paramos gavėjų nuo praeito dalinimo“, – teigia Šiaulių padalinio vadovė Sandra Šimaitytė.
10 mln. eurų maisto paramai Lietuvai skiria ES. Pinigai paskirstyti taip, kad įvairiuose miestuose organizacijos maisto nupirktų ir išdalintų skurstantiems 6 kartus per metus. Tai – jau penktasis.
„Vienas krepšelis – nuo 8 iki 9 eurų, tai jei 4 asmenų šeima, bus arti 40 eurų vienkartinis krepšelis“, – aiškina socialinės apsaugos ir darbo viceministras Martynas Šiurkus.
O kad nepritekliuje gyvenančių žmonių daugėja, pastebi ir „Maisto banko“ vadovas Simonas Gurevičius. Jis sako, kad šiuo metu organizacija maistu apsirūpinti padeda 170 tūkstančių žmonių per mėnesį, o tai – 10-čia procentų daugiau nei tuo pačiu laiku pernai.
„Bet augančios šildymo kainos, maistas, elektra, panašu, dar labiau padidins skaičių, ir tikimės dar 10 proc. daugiau žmonių nei šiuo metu ateina į „Maisto banką“, – teigia S. Gurevičius.
Socialinės apsaugos ir darbo viceministras sako, kad skurdą mažinti turėtų augančios algos, pensijos ir socialinės išmokos.
„Neįgaliųjų reforma ir užimtumo įstatymo pakeitimai, kurie irgi orientuoti į tai, kad žmonės galėtų įgyti reikiamus įgūdžius ir jų pajamos galėtų būti didesnės“, – sako M. Šiurkus.
Tačiau, nepaisant augančių pajamų, kas penktas lietuvis gyvena nepritekliuje. Skurdo rizikos riba vienam asmeniui pernai siekė 483 eurus per mėnesį.
„Žmonės, kurie gauna mažas pajamas, pavyzdžiui, labai mažą pašalpą, šalpos pensiją, senatvės pensiją. Net kai jie gauna papildoma paramą, kompensacijas, jie nesusirenka pakankamo sau bent minimalių vartojimo poreikių dydžio – 270 eurų“, – teigia skurdo mažinimo organizacijų tinklo vadovė Aistė Adomavičienė.
Adomavičienė baiminasi, kad situacija žiemą taps dar dramatiškesnė.
„Skurdžiausiems žmonėms sunkiausia išsimokėt tas kylančias išlaidas, tiek susijusias su šildymu, patarnavimais, maistu, nes visos kainos kyla“, – sako A. Adomavičienė.
Lietuvoje ties absoliutaus skurdo riba gyvena beveik 4 procentai žmonių. Jų pajamos mažesnės nei šalyje nustatytas minimalus vartojimo poreikių dydis asmeniui – 260 eurų.
