Jei įsivaizduotume laikrodį, kuris matuoja atlygį už moterų ir vyrų dirbtą laiką nuo 9:00 iki 17:00 val., tai jis parodytų, kad moterims atlyginimas mokamas tik iki 16 val. 01 min., o vyrams – iki 17:00 val., tai yra visą darbo dieną.
Minint Tarptautinę vienodo atlygio dieną rugsėjo 18-ąją, kurią paskelbė Jungtinių Tautų Organizacija, kviečiama atidžiau pažvelgti į moterų ir vyrų atlygį už darbą ir įvertinti ekonomines pasekmes moterims.
Ką tai reiškia moterims?
Vilniaus universiteto Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto profesorė Jelena Stankevičienė, viena iš „Lyderės“ asociacijos steigėjų, pažymi: „Tokiu atveju, moterys uždirba 87 centus, kiekvienam vyro uždirbtam 1 eurui ir turėtų dirbti papildomai apie 1,5 mėnesio pasivyti susidarantį skirtumą. Moterys turi mažiau lėšų taupyti ir investuoti, tai pablogina jų ekonominę situaciją senatvėje“.
Tą parodo ir statistiniai duomenys, atkreipia dėmesį profesorė. Lietuvoje moterų vidutinė valstybinio socialinio draudimo senatvės pensija yra 20 proc. mažesnė negu vyrų, o remiantis 2019 m. pajamų ir gyvenimo sąlygų tyrimo duomenimis, pensininkių moterų skurdo rizikos lygis siekė 38,8 proc., kai tuo tarpu pensininkų vyrų – 17,7 proc.
Profesorė įvardina ir pagrindines vyrų ir moterų darbo užmokesčio atotrūkio priežastis. Mokslininkių vertinimais, moterų pajamų sumažėjimas po vaiko gimimo duoda ilgalaikį apie 20 proc. atlygio atotrūkį palyginus su vyrų arba moterų neturinčių vaikų darbo užmokesčiu. „Sodra“ taip pat fiksuoja didžiausią vyrų ir moterų vidutinių darbo pajamų atotrūkį 27–38 gyvenimo metais. Pikas pasiekiamas 32-ais metais, kai vyrų darbo pajamos 34 proc. didesnės nei moterų. Mažiausias darbo pajamų atotrūkis tarp lyčių daugmaž 50-aisiais metais – tada vyrų pajamos būna aukštesnės už moterų tik 5 procentais,
Kita svarbi priežastis, moterys dukart dažniau nei vyrai užsiima vaikų ar anūkų ugdymu, prižiūrį pagyvenusius žmones ar žmones su negalia bei beveik triskart dagiau skiria laiko maisto gaminimui bei namų ruošai kasdien. Visa tai apsunkina moterų galimybes skirti daugiau laiko karjerai, verslui bei finansinės gerovės kūrimui.
Nors Europos Sąjungoje sutartyse vienodo užmokesčio už vienodą darbą principas buvo įtvirtintas dar 1957 m. vėliau perkeltas į Europos Sąjungos teisę, tačiau pažanga vyksta labai lėtai. „Sodros“ duomenimis per pastaruosius šešerius metus atotrūkis tarp moterų ir vyrų darbo pajamų Lietuvoje, nuo kurių sumokėtos socialinio draudimo įmokos, vidurkių sumažėjo penkiais procentiniais punktais. Didžiausias atotrūkio pokytis – 2,7 procentinio punkto – buvo užfiksuotas 2019 metais, kai jis sumažėjo nuo 18,1 proc. iki 15,4 proc. Europos profesinių sąjungų konfederacijos vertinimais moterims dar prireiks 84 metų pasiekti vienodo atlygio su vyrais.
Atvirumas skelbiant darbuotojų atlyginimus
„2021 metų gegužę „Sodra“ pradėjo viešinti vidutines moterų ir vyrų darbo pajamas šalies įmonėse ir organizacijose. Kol kas nepastebime, kad po to būtų sumažėjęs vyrų ir moterų pajamų atotrūkis. Vyrų ir moterų darbo pajamų statistiką veikia įvairios aplinkybės: sezoniškumas, skirtingas darbo pajamų augimas ekonominėse veiklose, COVID-19 pandemija ir jos pasekmės darbo rinkai“, – sako „Sodros“ direktorė Julita Varanauskienė.
Vienas didžiausių atlygio atotrūkių stebimas informacijos ir ryšių veikloje. Vis dėlto jis palengva traukiasi – nuo 56 proc. prieš metus iki 52 proc. šiais metais.
Sveikatos priežiūros srityje, kur daugumą darbuotojų sudaro moterys, stebimas antras pagal dydį atotrūkis. Pandemijos metu dėl ypač padidėjusio darbo krūvio darbo pajamos sparčiai kilo. Vis dėlto, žmonių sveikatos priežiūros ir socialinio darbo srityse darbo pajamų netolygumas tarp moterų ir vyrų vis dar išlieka vienas didžiausių – jis siekia 43 proc. ir praktiškai nemažėja, komentuoja „Sodros“ direktorė.
Priemonės sumažinti moterų ir vyrų atlygio skirtumą
2021 m. Europos Komisija pasiūlė priemones vienodam darbo užmokesčiui už vienodą darbą užtikrinti. Verslo ir visuomenės atstovės, susibūrusios į asociaciją „Lyderė“ aktyviai palaiko Europos Komisijos pasiūlymą ir ragina nedelsiant imtis priemonių. Kuo plačiau atkreipti visuomenės dėmesį į egzistuojančią atlygio skirtumo problemą, jos ekonomines ir socialines pasekmes. Reguliariai skelbti atlygio skirtumo statistiką šalies bei atskirų įmonių lygyje.
„Kiekvienas iš mūsų savo aplinkoje galime padaryti teigiamą pokytį“, – sako profesorė J. Stankevičienė. „Būtina pastebėti ir keisti savo asmeninius stereotipus – pasidalinti namų ruoša, vaikų priežiūra, paskatinti ir palaikyti moteris ir merginas įgyvendinti savo ambicijas, padėti subalansuoti darbą ir šeimos gyvenimą. Tai teigiamai paveiktų ne tik kiekvienos moters ar šeimos finansinę situaciją. Didesnis moterų ekonominis įgalinimas daro teigiamą poveikį ir visos šalies ekonominei gerovei“, – pažymi profesorė.
J. Stankevičienė yra įsitikinusi, kad įtraukiant moteris į sprendimų priėmimą įmonių valdybose, organizacijose, valdžios institucijose, mūsų visuomenė užtikrintų lyčių balansą vadovaujančiose pozicijose bei pasiektų pokyčių. Tik taip galėtume tikėtis, kad greičiau nei po 84 metų pasivysime Liuksemburgą, kur moterų ir vyrų atlygio skirtumas sudaro tik 1,3 procento.
O kodėl neskiriama 50/50 vaikų atveju? Kodėl vaikai nepriskiriami vyrams, o ne moterims???
